Drėgną pliauską užkurti daug sunkiau nei gerai išdžiovintą. Ji gali ilgai smilkti, labiau dūmyti, o nemaža dalis degimo metu išsiskyrusios energijos pirmiausia sunaudojama pačioje medienoje esančiam vandeniui pašildyti ir išgarinti. Todėl perkant didesnę malkų partiją žiemai man svarbu ne vien gražiai sukrauta rietuvė ar pardavėjo žodis, kad mediena „jau sausa“.
Turinys (12)
- 1. Paklausau, kaip skamba dvi pliauskos
- 2. Palyginu kelių pliauskų svorį
- 3. Apžiūriu pliauskos galą
- 4. Pasižiūriu, kaip laikosi žievė
- Vienos pliauskos visai partijai neatstovauja
- Kodėl žmonės nuo seno malkas sukraudavo taip, kad aplink jas judėtų oras
- Tiksliau parodo drėgmės matuoklis
- Kodėl drėgnomis malkomis kūrenti neapsimoka
- Svarbiausi patarimai
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikau parsivežtas malkas
- Dažniausiai užduodami klausimai
Be drėgmės matuoklio absoliutaus tikslumo nebus, tačiau kelis dalykus galima patikrinti tiesiog rankomis, akimis ir ausimis. Aš vertinu pliauskos garsą, svorį, galinį pjūvį ir žievę, o svarbiausia – nepasitikiu vienu požymiu. Jei visi keturi signalai sutampa, jau galima susidaryti daug geresnį vaizdą apie tai, ką iš tikrųjų perkame.
1. Paklausau, kaip skamba dvi pliauskos
Vienas paprasčiausių būdų – paimti dvi panašias pliauskas ir lengvai stuktelėti jas vieną į kitą. Gerai išdžiūvusi mediena dažnai skamba skambiau, aiškiau, o drėgnesnė – dusliau. Skirtumas ypač juntamas tada, kai lyginamos tos pačios medienos rūšies ir panašaus dydžio pliauskos.
Vis dėlto šito testo nelaikau galutiniu atsakymu. Garsą keičia medienos rūšis, pliauskos storis, tankis ir net jos forma. Todėl vien iš „gražaus skambesio“ nepirkčiau visos priekabos – tai tik vienas gabalėlis bendro vaizdo.
2. Palyginu kelių pliauskų svorį
Vanduo turi svorį, todėl drėgnesnė mediena paprastai bus sunkesnė už tokio pat dydžio ir tos pačios rūšies sausesnę pliauską. Jei rietuvėje randu kelis panašius gabalus, imu juos į rankas ir palyginu. Kartais skirtumas jaučiamas gana aiškiai net be svarstyklių.
Čia labai svarbu lyginti tai, ką iš tikrųjų galima lyginti. Ąžuolinės pliauskos svoris ir pušinės pliauskos svoris natūraliai skirsis net tada, kai abi vienodai sausos. Todėl vertinu kelis panašius tos pačios rūšies gabalus, o ne atsitiktinę malkų krūvą.
3. Apžiūriu pliauskos galą
Išdžiūvusios medienos galinis pjūvis dažnai atrodo sausesnis, matinis ir ne toks šviežias kaip ką tik skeltos medienos. Džiūdama mediena traukiasi, todėl galuose neretai atsiranda nedideli radialiniai įtrūkimai. Tai geras ženklas, kad pliauska jau kurį laiką džiūvo.
Tačiau pats įtrūkimas dar negarantuoja, kad visas pliauskos vidus sausas. Paviršius gali būti gerai išdžiūvęs, o storesnio gabalo centre dar likti nemažai drėgmės. Dėl to galinį pjūvį visada vertinu kartu su svoriu, garsu ir kitais požymiais.
4. Pasižiūriu, kaip laikosi žievė
Šviežesnėje medienoje žievė dažnai laikosi gana tvirtai, o džiūstant ji gali pradėti lengviau atsiskirti, luptis ar trupėti. Jei pakėlus pliauską žievės kraštai jau atsikėlę, tai gali būti dar viena užuomina, kad mediena kurį laiką buvo džiovinama.
Vis dėlto skirtingos medžių rūšys čia elgiasi nevienodai, todėl ir šito požymio nepaverčiu taisykle be išimčių. Jei žievė atšokusi, pasižiūriu ir į medieną po ja – ji turėtų atrodyti sausa, be akivaizdaus šlapumo. Vien nukritusi žievė savaime nepadaro pliauskos tinkamos kūrenti.
Vienos pliauskos visai partijai neatstovauja
Jei perku vieną glėbį malkų, patikrinti kelias pliauskas nesunku. Bet perkant kubą ar visą priekabą labai svarbu nepasitenkinti vienu gražiu gabalu nuo rietuvės viršaus. Pasiimu po pliauską iš kelių skirtingų vietų ir palyginu jų svorį, pjūvį bei garsą.
Malkų rietuvė gali džiūti nevienodai. Išorinėje pusėje esantys gabalai gauna daugiau oro ir saulės, o giliau sudėtos malkos gali būti drėgnesnės. Todėl keli atsitiktiniai mėginiai pasako daugiau nei viena pardavėjo paduota „pavyzdinė“ pliauska.
Kodėl žmonės nuo seno malkas sukraudavo taip, kad aplink jas judėtų oras
Sena malkinė dažnai atrodo labai paprastas statinys – stogas viršuje, o šonai anaiptol ne visada sandarūs. Tam yra praktiška priežastis: džiovinant medieną svarbu ne uždaryti ją nuo viso pasaulio, o apsaugoti nuo kritulių ir kartu leisti judėti orui. Gerai vėdinama rietuvė džiūsta visai kitaip nei drėgname uždarame kampe sugrūstas medis.
Tą patį principą prisimenu ir parsivežęs malkas namo. Net jeigu jos atrodo beveik sausos, nelaikau jų tiesiai ant šlapios žemės ir neuždengiu sandaria plėvele iš visų pusių. Stogas nuo lietaus reikalingas, bet oras turi turėti kur cirkuliuoti.
Tiksliau parodo drėgmės matuoklis
Visi keturi buitiniai testai yra orientaciniai. Jei man reikia ne nuojautos, o konkretesnio atsakymo, naudoju medienos drėgmės matuoklį. Ir svarbiausia – matuoju ne vien seną išorinį paviršių.
Patikimesnei patikrai pliauską perskeliu ir matuoklį dedu prie ką tik atverto vidinio paviršiaus. Išorė gali būti sausa vien dėl to, kad ją kelias dienas pūtė vėjas, nors viduje drėgmės dar daugiau. Būtent todėl storesnės malkos kartais atrodo paruoštos, bet kūrenamos elgiasi visai kitaip.
Kodėl drėgnomis malkomis kūrenti neapsimoka
Kai medienoje daug vandens, dalis degimo šilumos pirmiausia sunaudojama tam vandeniui pašildyti ir išgarinti. Dėl to pliauskos gali sunkiau įsidegti, prasčiau degti ir atiduoti mažiau naudingo šilumos kiekio. Praktikoje tai reiškia daugiau vargo prie krosnies ir didesnį malkų sunaudojimą tam pačiam šilumos pojūčiui.
Drėgna mediena taip pat dažniau smilksta ir gali sukelti daugiau dūmų. Todėl malkų sausumas man nėra vien patogumo klausimas. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kaip efektyviai panaudosiu visą per žiemą sukauptą kuro atsargą.
Svarbiausi patarimai
Perkant niekada neapsiriboju vien tuo, kad galai sutrūkinėję. Įtrūkimai gražiai atrodo kaip „sausumo įrodymas“, bet storiausias gabalas viduje vis tiek gali būti drėgnas. Todėl paimu pliauską į ranką, stuksteliu su kita ir pasižiūriu į kelis tos pačios partijos gabalus.
Jei malkos parduodamos kaip paruoštos kūrenti, o daugelis panašių pliauskų atrodo neįprastai sunkios, žievė tvirtai prigludusi, o garsas duslus, man tai jau keli signalai vienu metu. Tada geriau dar kartą paklausti, kada mediena buvo skelta ir kaip laikyta, negu žiemą stebėtis, kodėl krosnyje viskas tik šnypščia.
O jei abejonė lieka ir perkamas didelis kiekis, nedidelis drėgmės matuoklis yra daug pigesnis už visą sezoną prastai degančių malkų. Vizualūs testai patogūs greitam įvertinimui, bet prietaisas leidžia mažiau spėlioti.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – nuspręsti apie visą partiją iš vienos pliauskos. Net vienoje rietuvėje mediena gali būti labai nevienodai išdžiūvusi. Tikrinu kelis gabalus iš skirtingų vietų, o ne tik tuos, kurie patogiausiai guli viršuje.
Antra klaida – painioti sunkesnę medienos rūšį su drėgnesne mediena. Ąžuolas, beržas, uosis ar pušis natūraliai skiriasi tankiu, todėl svoris prasmingas tik lyginant panašius gabalus. Kitaip galima visiškai neteisingai įvertinti gerai išdžiovintą tankią medieną.
Trečia klaida – pasitikėti vien žievės atšokimu ar galų įtrūkimais. Šie požymiai padeda, bet nė vienas nėra absoliutus. Geriausią rezultatą gaunu tada, kai keli skirtingi požymiai rodo tą pačią kryptį.
Kaip laikau parsivežtas malkas
Malkas stengiuosi laikyti pakeltas nuo žemės, kad apatinė eilė nestovėtų drėgmėje. Viršų apsaugoju nuo lietaus ir sniego, bet šonų visiškai neuždarau. Man svarbu, kad vėjas galėtų judėti tarp pliauskų ir išnešti drėgmę.
Jei parsivežiau medieną, dėl kurios sausumo nesu visiškai tikras, iš karto neplanuoju jos kaip pirmosios žiemos kuro atsargos. Geriau leisti jai dar padžiūti tinkamoje vietoje ir kūrenimui pirmiau naudoti tikrai sausą medieną. Kartais kantrybė malkinėje reiškia kur kas mažiau nervų prie krosnies.
O jūs pirkdami malkas jas stuktelite vieną į kitą, vertinate pagal svorį ar naudojate drėgmės matuoklį? Parašykite komentaruose, kuris būdas jums geriausiai pasiteisino.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar iš garso tikrai galima suprasti, kad malkos sausos?
Garsas gali būti vienas iš požymių. Sausesnė mediena dažnai skamba skambiau, o drėgnesnė – dusliau, tačiau rezultatą veikia medienos rūšis, dydis ir forma. Todėl vien tik šiuo testu nepasitikiu.
Ar visi įtrūkę pliauskų galai reiškia, kad malkos jau sausos?
Ne. Įtrūkimai rodo, kad mediena džiūdama traukėsi, bet pliauskos viduje drėgmės dar gali būti. Ypač tai aktualu storiems gabalams, kurių paviršius džiūsta greičiau nei centras.
Ar galima sausumą vertinti pagal svorį?
Taip, jei lyginate panašaus dydžio ir tos pačios medienos rūšies pliauskas. Drėgnesnė paprastai bus sunkesnė. Lyginti skirtingų rūšių medieną vien pagal svorį nėra prasminga, nes jų tankis natūraliai skiriasi.
Kur geriausia matuoti drėgmę drėgmės matuokliu?
Pliauską geriausia perskelti ir matuoti ant ką tik atverto vidinio paviršiaus. Vien išorinis paviršius gali būti gerokai sausesnis už medienos vidų. Tokia patikra duoda daug naudingesnį vaizdą.
Kodėl drėgnos malkos prasčiau šildo?
Degant dalis energijos pirmiausia sunaudojama medienoje esančiam vandeniui pašildyti ir išgarinti. Todėl mažiau šilumos lieka pačiam patalpų šildymui. Drėgna mediena taip pat gali sunkiau įsidegti ir labiau dūmyti.
