Vien\u0105 v\u0117lyvo rudens popiet\u0119 tvarkydama g\u0117lyn\u0105 rankose laikiau nedidel\u012f vokel\u012f seren\u010di\u0173 s\u0117kl\u0173 ir svars\u010diau, ar tikrai b\u016btina jas saugoti iki pavasario. Vasar\u0105 \u0161ios geltonais, oran\u017einiais ir rusvais \u017eiedais pasipuo\u0161usios g\u0117l\u0117s d\u017eiugino beveik iki \u0161aln\u0173, tod\u0117l nor\u0117josi j\u0173 tur\u0117ti dar daugiau. Buvau gird\u0117jusi, kad kai kurie sodininkai seren\u010dius s\u0117ja prie\u0161 pat \u017eiem\u0105, o pavasar\u012f jie es\u0105 sudygsta savaime. Mintis atrod\u0117 viliojanti: nereik\u0117t\u0173 u\u017eimti palangi\u0173 daig\u0173 d\u0117\u017eut\u0117mis, o g\u0117lynas galb\u016bt pasipuo\u0161t\u0173 be dideli\u0173 pastang\u0173. Ta\u010diau kuo atid\u017eiau nagrin\u0117jau \u0161\u012f b\u016bd\u0105, tuo ai\u0161kiau supratau, kad Lietuvos klimatas tokiam bandymui gali pateikti nemaloni\u0173 staigmen\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausias klausimas buvo ne tai, ar seren\u010di\u0173 s\u0117klos apskritai gali i\u0161gul\u0117ti \u017eem\u0117je iki pavasario, o ar jos i\u0161liks gyvybingos po dr\u0117gno rudens, atlyd\u017ei\u0173 ir \u0161al\u010di\u0173. Seren\u010diai yra \u0161ilum\u0105 m\u0117gstan\u010dios vienmet\u0117s g\u0117l\u0117s, tod\u0117l jauni daigeliai \u0161aln\u0173 beveik nepaken\u010dia. Kita vertus, kartais galima pasteb\u0117ti savaime sudygusi\u0173 seren\u010di\u0173 tose vietose, kur ankstesn\u012f sezon\u0105 augo \u017eydintys kerai. Tai paskatino mane pasidom\u0117ti, kada prie\u0161\u017eiemin\u0117 s\u0117ja gal\u0117t\u0173 pavykti, kaip jai paruo\u0161ti viet\u0105 ir kod\u0117l neverta vis\u0173 s\u0117kl\u0173 suberti \u012f dirv\u0105 ruden\u012f. Pasidalysiu prakti\u0161ku b\u016bdu, kur\u012f laiky\u010diau nedideliu eksperimentu, bet ne garantija, kad vasar\u0105 g\u0117lynas bus pilnas \u017eied\u0173.<\/p>\n
Seren\u010diai, dar vadinami taget\u0117mis, da\u017eniausiai s\u0117jami pavasar\u012f, kai dirva pakankamai \u012f\u0161yla. J\u0173 s\u0117klos paprastai gerai dygsta ma\u017edaug 15\u201325 \u00b0C temperat\u016broje, o jauni augalai yra jautr\u016bs \u0161alnoms. Tod\u0117l Lietuvoje patikimiausia juos prad\u0117ti auginti namuose pavasar\u012f arba s\u0117ti tiesiai \u012f lauk\u0105 pasibaigus stipresni\u0173 \u0161aln\u0173 pavojui. Prie\u0161\u017eiemin\u0117 s\u0117ja yra kitoks, gerokai rizikingesnis variantas.<\/p>\n
Kartais ruden\u012f ant augal\u0173 likusios s\u0117klos i\u0161gyvena \u017eiem\u0105 ir sudygsta pavasar\u012f. Ta\u010diau i\u0161 \u0161io pasteb\u0117jimo nereik\u0117t\u0173 daryti i\u0161vados, kad visos specialiai pas\u0117tos s\u0117klos per\u017eiemos s\u0117kmingai. Dr\u0117gna \u017eem\u0117, ilgai trunkantys atlyd\u017eiai ir pasikartojantis u\u017e\u0161alimas gali pabloginti j\u0173 i\u0161likimo galimybes. Be to, seren\u010diams nereikalinga privaloma \u0161al\u010dio stratifikacija, tod\u0117l nereik\u0117t\u0173 tik\u0117tis, kad vien \u017eiema padarys juos stipresnius arba u\u017etikrins ankstesn\u012f \u017eyd\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Jei vis d\u0117lto norisi i\u0161bandyti tok\u012f b\u016bd\u0105, patar\u010diau prad\u0117ti nuo nedidelio s\u0117kl\u0173 kiekio. Taip galima steb\u0117ti, kas pavasar\u012f nutiks b\u016btent j\u016bs\u0173 g\u0117lyne, nerizikuojant visu kit\u0173 met\u0173 g\u0117li\u0173 planu. Pati did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f s\u0117kl\u0173 pasilik\u010diau \u012fprastai pavasarinei s\u0117jai. Tokiu b\u016bdu net nes\u0117kmingas bandymas nepalikt\u0173 g\u0117lyno tu\u0161\u010dio.<\/p>\n
Prie\u0161\u017eieminei s\u0117jai svarbiausia neskub\u0117ti. Jeigu s\u0117klas pas\u0117siu \u0161ilt\u0105 spalio ar lapkri\u010dio prad\u017eios savait\u0119, dirvoje dar gali pakakti \u0161ilumos j\u0173 dygimui paskatinti. Jeigu jauni daigeliai pasirodys prie\u0161 \u017eiem\u0105, stipresn\u0117s \u0161alnos juos grei\u010diausiai sunaikins. Tod\u0117l toks eksperimentas \u012fmanomas tik tada, kai nusistovi \u0161alti orai ir tikimyb\u0117 sulaukti ilgesnio at\u0161ilimo suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Lietuvoje tai kartais gali b\u016bti lapkri\u010dio pabaiga arba gruodis, ta\u010diau vien kalendoriumi nepasikliau\u010diau. Vienais metais dirva pa\u0161\u0105la anksti, o kitais ilgai i\u0161lieka mink\u0161ta ir dr\u0117gna. Nor\u0117\u010diau, kad s\u0117jos metu \u017eem\u0117 jau b\u016bt\u0173 labai \u0161alta, o s\u0117klos neprad\u0117t\u0173 dygti iki pavasario. Vis d\u0117lto net ir tinkamai pasirinktas laikas negarantuoja, kad jos s\u0117kmingai per\u017eiemos.<\/p>\n
Jeigu ruduo ne\u012fprastai \u0161iltas ir lietingas, prie\u0161\u017eiemin\u0119 seren\u010di\u0173 s\u0117j\u0105 ver\u010diau praleis\u010diau. \u0160ios g\u0117l\u0117s n\u0117ra tokios atsparios \u0161al\u010diui kaip kai kurie kiti ruden\u012f s\u0117jami augalai. Be to, ilgai \u0161lapioje dirvoje laikomos s\u0117klos gali sup\u016bti. Man atrodo protingiau s\u0117klas i\u0161saugoti iki pavasario, negu jas i\u0161barstyti vien tod\u0117l, kad kalendoriuje jau lapkritis.<\/p>\n
Jeigu nusprend\u017eiu bandyti, viet\u0105 paruo\u0161iu dar prie\u0161 stipresnius \u0161al\u010dius, kol \u017eem\u0117 lengvai apdirbama. Seren\u010diai m\u0117gsta saul\u0117tas vietas, kuriose neu\u017esistovi vanduo. Tod\u0117l rink\u010diausi \u0161iek tiek pakelt\u0105 g\u0117lyno dal\u012f, o ne \u017eemiausi\u0105 kiemo viet\u0105, kur po lietaus ilgai laikosi balos. Vandens perteklius yra viena did\u017eiausi\u0173 rizik\u0173 ruden\u012f \u012f dirv\u0105 patekusioms s\u0117kloms.<\/p>\n
Pirmiausia pa\u0161alinu pikt\u017eoles, sen\u0173 augal\u0173 liekanas ir stambesnius akmenis. Tuomet \u017eem\u0119 supurenu ma\u017edaug 15\u201320 cm gyliu, kad jos pavir\u0161ius b\u016bt\u0173 lengvai i\u0161lyginamas. Jeigu dirva labai sunki, nedidelis kiekis subrendusio komposto gali pagerinti jos strukt\u016br\u0105, ta\u010diau kompostas vienas pats neu\u017etikrina gero vandens nutek\u0117jimo. Labiausiai veng\u010diau vietos, kurioje \u017eiem\u0105 dirva nuolat u\u017emirksta.<\/p>\n
Paruo\u0161toje \u017eem\u0117je padarau ma\u017edaug 1\u20132 cm gylio vageles. Jas galiu lengvai pa\u017eym\u0117ti, kad v\u0117liau \u017eino\u010diau, kur bus pas\u0117tos s\u0117klos. Atskirai \u012f saus\u0105 ind\u0105 pasiruo\u0161iu purios \u017eem\u0117s u\u017eb\u0117rimui ir laikau j\u0105 neu\u017e\u0161\u0105lan\u010dioje vietoje. Tai patogu, nes s\u0117jos dien\u0105 g\u0117lyno pavir\u0161ius jau gali b\u016bti kietokas.<\/p>\n
Jeigu iki \u0161al\u010di\u0173 numatomas stiprus lietus, paruo\u0161t\u0105 plotel\u012f galima laikinai apsaugoti, kad vanduo nei\u0161plaut\u0173 vageli\u0173. Ta\u010diau dangos nepalik\u010diau taip, kad po ja kaupt\u0173si vanduo ir dr\u0117gm\u0117. Kai ateis laikas s\u0117ti, svarbiausia tur\u0117ti ai\u0161kias, neapsemtas vageles. Tuomet s\u0117klas gal\u0117siu paskirstyti j\u0173 neperstumdydama po purvin\u0105 \u017eem\u0119.<\/p>\n
S\u0117jai naudo\u010diau tik visi\u0161kai sausas ir gerai subrendusias s\u0117klas. J\u0173 nemirky\u010diau ir nedaigin\u010diau, nes tikslas \u2013 kad iki pavasario jos likt\u0173 ramyb\u0117s b\u016bsenoje. Pasiruo\u0161tose vagel\u0117se s\u0117klas paskirsty\u010diau \u0161iek tiek tankiau negu \u012fprastai pavasar\u012f. Taip b\u016bt\u0173 atsi\u017evelgta \u012f galimyb\u0119, kad dalis j\u0173 \u017eiemos nei\u0161gyvens.<\/p>\n
Pas\u0117tas s\u0117klas u\u017eber\u010diau ma\u017edaug 1 cm, daugiausia iki 2 cm, i\u0161 anksto paruo\u0161tos purios \u017eem\u0117s sluoksniu. Per giliai pas\u0117tos ma\u017eos s\u0117klos pavasar\u012f gali sunkiau sudygti, tod\u0117l \u017eem\u0117s sluoksnio nedidin\u010diau vien nor\u0117dama jas apsaugoti nuo \u0161al\u010dio. Po s\u0117jos papildomai nelaisty\u010diau, nes \u0161iuo metu dr\u0117gm\u0117s paprastai ir taip pakanka. Svarbiausia neleisti, kad s\u0117klos prad\u0117t\u0173 dygti per ankstyv\u0105 at\u0161ilim\u0105.<\/p>\n
Jeigu g\u0117lynas labai atviras v\u0117jui, galima apsvarstyti plon\u0105 saus\u0173 lap\u0173 ar spygli\u0173 sluoksn\u012f pavir\u0161iui apsaugoti. Ta\u010diau sunkaus, dr\u0117gm\u0119 sulaikan\u010dio mul\u010dio ned\u0117\u010diau, nes jis gali pabloginti s\u0105lygas. Pavasar\u012f toki\u0105 dang\u0105 reik\u0117t\u0173 laiku nuimti, kad dirva gal\u0117t\u0173 \u0161ilti. Mano tikslas b\u016bt\u0173 ne u\u017ekloti g\u0117lyn\u0105 kuo storiau, o i\u0161saugoti kuo stabilesnes s\u0105lygas.<\/p>\n
Pavasar\u012f pirmiausia steb\u0117\u010diau dirvos temperat\u016br\u0105 ir neskub\u0117\u010diau ie\u0161koti daig\u0173 i\u0161kart nutirpus sniegui. Seren\u010diai m\u0117gsta \u0161ilum\u0105, tod\u0117l gali prad\u0117ti dygti tik tada, kai \u017eem\u0117 gerokai su\u0161yla. Jeigu kov\u0105 ar baland\u012f g\u0117lynas atrodo tu\u0161\u010dias, tai dar nerei\u0161kia, kad visos s\u0117klos \u017euvo. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 ir tik\u0117tis, kad seren\u010diai prad\u0117s augti taip anksti kaip \u0161al\u010diui atsparios pavasarin\u0117s g\u0117l\u0117s.<\/p>\n
Jeigu pasirodo pirmieji daigeliai, atsargiai pa\u0161alinu \u017eiemin\u0119 dang\u0105 ir stebiu or\u0173 prognoz\u0119. Jauni seren\u010diai jautr\u016bs net nedidel\u0117ms \u0161alnoms, tod\u0117l prireikus juos galima laikinai pridengti tinkama agrodanga. Vis d\u0117lto stipri\u0173 \u0161al\u010di\u0173 metu vien lengvos dangos gali nepakakti. D\u0117l to svarbu ne tik saugoti daigus, bet ir nepasikliauti pernelyg ankstyvu sudygimu.<\/p>\n
Paaugusius daigelius praretinu, kad kereliai vienas kitam netrukdyt\u0173. \u017dema\u016bgiams seren\u010diams da\u017eniausiai galima palikti ma\u017edaug 15\u201320 cm tarpus, o auk\u0161tesn\u0117ms veisl\u0117ms prireiks apie 25\u201335 cm arba tiek, kiek nurodyta ant s\u0117kl\u0173 pakuot\u0117s. Per tankiai augan\u010dios g\u0117l\u0117s pras\u010diau v\u0117dinasi, o j\u0173 kerai gali konkuruoti d\u0117l \u0161viesos bei maisto med\u017eiag\u0173. Tod\u0117l net jei s\u0117klos sudygt\u0173 gausiai, vis\u0173 daig\u0173 vienoje vietoje nepalik\u010diau.<\/p>\n
Jeigu nor\u0117\u010diau i\u0161bandyti prie\u0161\u017eiemin\u0119 s\u0117j\u0105, rink\u010diausi paprastesnius, nereiklius seren\u010dius. Pavyzd\u017eiui, \u017eema\u016bgius gvazdikinius seren\u010dius, kuri\u0173 lotyni\u0161kas pavadinimas yra Tagetes patula. Ta\u010diau net ir toki\u0173 veisli\u0173 s\u0117klos n\u0117ra specialiai pritaikytos Lietuvos \u017eiemos dr\u0117gmei bei \u0161al\u010diams. Veisl\u0117s pasirinkimas gali b\u016bti naudingas, bet jis nepanaikina pa\u010dios prie\u0161\u017eiemin\u0117s s\u0117jos rizikos.<\/p>\n
Galima naudoti ir nuo savo augal\u0173 surinktas s\u0117klas, jeigu jos visi\u0161kai subrendusios bei gerai i\u0161d\u017eiovintos. A\u0161 rink\u010diausi sausus, sveikus \u017eiedynus, o s\u0117klas laiky\u010diau popieriniame vokelyje v\u0117sioje, sausoje vietoje. Jei augalai buvo pirmos kartos hibridai, i\u0161 j\u0173 s\u0117kl\u0173 i\u0161aug\u0119 seren\u010diai neb\u016btinai bus tokios pa\u010dios spalvos ar auk\u0161\u010dio kaip motininiai. Tod\u0117l s\u0117jai rink\u010diausi tas s\u0117klas, su kuriomis nor\u0117\u010diau eksperimentuoti, o gra\u017eiausi\u0173 veisli\u0173 atsarg\u0105 pasilik\u010diau pavasariui.<\/p>\n
Did\u017eiausia klaida b\u016bt\u0173 pas\u0117ti seren\u010dius per anksti, kai dirva dar \u0161ilta. Tokiu atveju s\u0117klos gali prad\u0117ti dygti, o v\u0117liau \u0161alnos sunaikins jaunus augalus. Kita da\u017ena problema \u2013 sunki ir nuolat \u0161lapia \u017eem\u0117, kurioje s\u0117klos gali prarasti daigum\u0105. Tod\u0117l nepasikliau\u010diau vien kalendoriaus data ir pirmiausia \u012fvertin\u010diau dirvos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Taip pat nevert\u0117t\u0173 s\u0117kl\u0173 u\u017eberti labai storu dirvos ar mul\u010dio sluoksniu. Seren\u010di\u0173 s\u0117klos nedidel\u0117s, tod\u0117l pavasar\u012f joms gali b\u016bti sunku prasikalti pro pernelyg stor\u0105 dang\u0105. Dar viena klaida \u2013 visas turimas s\u0117klas sunaudoti vienam rudeniniam bandymui. Jei \u017eiema bus permaininga, pavasar\u012f galima likti visai be daig\u0173.<\/p>\n
Mano po\u017ei\u016bris \u012f \u0161\u012f b\u016bd\u0105 gana paprastas: i\u0161bandyti galima, bet \u017ead\u0117ti garantuot\u0105 rezultat\u0105 b\u016bt\u0173 neteisinga. Lietuvoje seren\u010diai paprastai auginami kaip \u0161ilumam\u0117g\u0117s vienmet\u0117s g\u0117l\u0117s, o patikimiausia j\u0173 s\u0117ja vyksta pavasar\u012f. Prie\u0161\u017eieminis bandymas labiausiai tinka smalsiems sodininkams, norintiems steb\u0117ti, ar j\u0173 g\u0117lyno s\u0105lygomis s\u0117klos i\u0161gyvens \u017eiem\u0105. Ta\u010diau jis netur\u0117t\u0173 tapti vieninteliu b\u016bdu pasir\u016bpinti vasaros \u017eiedais.<\/p>\n
Jeigu siek\u010diau, kad seren\u010diai prad\u0117t\u0173 \u017eyd\u0117ti kuo anks\u010diau, dal\u012f j\u0173 s\u0117\u010diau daigams kovo ar baland\u017eio m\u0117nes\u012f. \u012e lauk\u0105 daigus perkel\u010diau pasibaigus \u0161aln\u0173 pavojui, da\u017eniausiai gegu\u017e\u0117s pabaigoje arba bir\u017eelio prad\u017eioje, atsi\u017evelgdama \u012f orus. O jei nenor\u0117\u010diau auginti daig\u0173, s\u0117klas s\u0117\u010diau tiesiai \u012f pa\u0161ilusi\u0105 dirv\u0105 gegu\u017e\u0119. Tai gerokai patikimesni b\u016bdai sulaukti gausi\u0173 \u017eied\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tas nedidelis vokelis seren\u010di\u0173 s\u0117kl\u0173 man primena, kad sodininkyst\u0117je kartais verta pasilikti vietos eksperimentams. Galb\u016bt vienais metais i\u0161 rudens s\u0117jos i\u0161augs keletas puiki\u0173 kereli\u0173, o kitais nesudygs n\u0117 viena s\u0117kla. Svarbiausia i\u0161 anksto suprasti toki\u0105 rizik\u0105 ir nepainioti \u012fdomaus bandymo su patikimu auginimo metodu. O j\u016bs esate band\u0119 seren\u010dius s\u0117ti prie\u0161 \u017eiem\u0105, ar visada laukiate pavasario?<\/strong> Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vien\u0105 v\u0117lyvo rudens popiet\u0119 tvarkydama g\u0117lyn\u0105 rankose laikiau nedidel\u012f vokel\u012f seren\u010di\u0173 s\u0117kl\u0173 ir svars\u010diau, ar tikrai b\u016btina jas saugoti iki pavasario. Vasar\u0105 \u0161ios geltonais, oran\u017einiais ir rusvais \u017eiedais pasipuo\u0161usios g\u0117l\u0117s d\u017eiugino beveik iki \u0161aln\u0173, tod\u0117l nor\u0117josi j\u0173 tur\u0117ti dar daugiau. Buvau gird\u0117jusi, kad kai kurie sodininkai seren\u010dius s\u0117ja prie\u0161 pat \u017eiem\u0105, o pavasar\u012f jie es\u0105 sudygsta savaime. Mintis atrod\u0117 viliojanti: nereik\u0117t\u0173 u\u017eimti palangi\u0173 daig\u0173 d\u0117\u017eut\u0117mis, o g\u0117lynas galb\u016bt pasipuo\u0161t\u0173 be dideli\u0173 pastang\u0173. Ta\u010diau kuo atid\u017eiau nagrin\u0117jau \u0161\u012f b\u016bd\u0105, tuo ai\u0161kiau supratau, kad Lietuvos klimatas tokiam bandymui gali pateikti nemaloni\u0173 staigmen\u0173. Did\u017eiausias klausimas buvo ne tai, ar seren\u010di\u0173 s\u0117klos apskritai gali i\u0161gul\u0117ti \u017eem\u0117je iki pavasario, o ar jos i\u0161liks gyvybingos po dr\u0117gno rudens, atlyd\u017ei\u0173 ir \u0161al\u010di\u0173. Seren\u010diai yra \u0161ilum\u0105 m\u0117gstan\u010dios vienmet\u0117s g\u0117l\u0117s, tod\u0117l jauni daigeliai \u0161aln\u0173 beveik nepaken\u010dia. Kita vertus, kartais galima pasteb\u0117ti savaime sudygusi\u0173 seren\u010di\u0173 tose vietose, kur ankstesn\u012f sezon\u0105 augo \u017eydintys kerai. Tai paskatino mane pasidom\u0117ti, kada prie\u0161\u017eiemin\u0117 s\u0117ja gal\u0117t\u0173 pavykti, kaip jai paruo\u0161ti viet\u0105 ir kod\u0117l neverta vis\u0173 s\u0117kl\u0173 suberti \u012f dirv\u0105 ruden\u012f. Pasidalysiu prakti\u0161ku b\u016bdu, kur\u012f laiky\u010diau nedideliu eksperimentu, bet ne garantija, kad vasar\u0105 g\u0117lynas bus pilnas \u017eied\u0173. Ar seren\u010dius tikrai galima s\u0117ti prie\u0161 \u017eiem\u0105? Seren\u010diai, dar vadinami taget\u0117mis, da\u017eniausiai s\u0117jami pavasar\u012f, kai dirva pakankamai \u012f\u0161yla. J\u0173 s\u0117klos paprastai gerai dygsta ma\u017edaug 15\u201325 \u00b0C temperat\u016broje, o jauni augalai yra jautr\u016bs \u0161alnoms. Tod\u0117l Lietuvoje patikimiausia juos prad\u0117ti auginti\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":4316,"featured_media":8554,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[12],"tags":[],"class_list":["post-8553","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodink"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8553","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4316"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8553"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8553\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8955,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8553\/revisions\/8955"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8554"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8553"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8553"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8553"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}