\u2013 Kokios tavo kop\u0117\u010dios? Jos pas mane jau treti metai stovi, tai jau seniai mano, \u2013 pasak\u0117 kaimynas ir nusijuok\u0117 taip, lyg b\u016bt\u0173 papasakoj\u0119s ger\u0105 anekdot\u0105. Stov\u0117jau prie jo gara\u017eo dur\u0173 su pir\u0161tin\u0117mis rankoje ir kelias sekundes negal\u0117jau suprasti, ar jis juokauja, ar sako rimtai. U\u017e nugaros lynojo, ant kiemo grindinio telk\u0161ojo balos, o a\u0161 tik nor\u0117jau pagaliau i\u0161valyti latakus, kol neprasid\u0117jo \u0161alnos.<\/p>\n
Man 43-eji, dirbu statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 sand\u0117lyje, su \u017emona ir dviem paaugliais gyvename nuosavame name Kauno rajone. Kaimynyst\u0117je esame jau dvylika met\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 skolinom\u0117s vienas kitam visk\u0105: priekab\u0105, \u017eoliapjov\u0119, elektrin\u012f gr\u0105\u017et\u0105, kart\u0105 net \u0161aldikl\u012f, kai pas mus sugedo prie\u0161 pat Velykas. Niekada nieko neu\u017esira\u0161in\u0117jome, nes atrod\u0117, kad tarp kaimyn\u0173 taip ir turi b\u016bti. Tod\u0117l t\u0105 rudens popiet\u0119 jau\u010diausi kvailai dvigubai: ir d\u0117l kop\u0117\u010di\u0173, ir d\u0117l to, kad apskritai turiu apie jas kalb\u0117ti.<\/p>\n
Tos aliuminin\u0117s trij\u0173 dali\u0173 kop\u0117\u010dios man kainavo beveik 300 eur\u0173. Pirkau jas tada, kai keit\u0117me stog\u0105 ir supratau, kad su senomis medin\u0117mis lipti \u012f antr\u0105 auk\u0161t\u0105 yra tiesiog pavojinga. Ilgai rinkausi, skai\u010diavau, galiausiai pa\u0117miau geresnes, nes \u017einojau, kad tarnaus daug met\u0173. Gara\u017ee jos kab\u0117jo ant dviej\u0173 kabli\u0173, kuriuos specialiai \u012fsukau, kad neu\u017eimt\u0173 vietos.<\/p>\n
Prie\u0161 trejus metus vasar\u0105 kaimynas u\u017e\u0117jo paklausti, ar negal\u0117t\u0173 j\u0173 pasiskolinti savaitgaliui. Jis da\u017e\u0117 namo fronton\u0105, o pasistatyti pastolius neapsimok\u0117jo. \u017dinoma, sutikau. Net pats pad\u0117jau jas nune\u0161ti per tvor\u0105, dar pajuokavome, kad gr\u0105\u017eins su da\u017e\u0173 d\u0117m\u0117mis kaip suvenyru. Savaitgalis pra\u0117jo, paskui dar vienas, o a\u0161 apie kop\u0117\u010dias tiesiog pamir\u0161au. Man j\u0173 tuo metu nereik\u0117jo.<\/p>\n
Kit\u0105 pavasar\u012f prisiminiau, kai reik\u0117jo nukabinti kal\u0117dines lemputes nuo karnizo. U\u017e\u0117jau, kaimynas atsipra\u0161\u0117, sak\u0117, kad dar truput\u012f panaudos, nes taiso \u0161iltnam\u012f. Sakau, gerai, n\u0117ra skubos. Taip ir pra\u0117jo dar vieni metai. Kartais pamatydavau savo kop\u0117\u010dias atremtas \u012f jo dar\u017ein\u0117s sien\u0105, kartais pad\u0117tas ant \u017eol\u0117s prie \u0161iltnamio. Mane \u0161iek tiek grau\u017e\u0117, kad jos stovi lauke po lietumi, bet nenor\u0117jau atrodyti smulkmeni\u0161kas.<\/p>\n
\u0160\u012f ruden\u012f latakai buvo taip prikrit\u0119 lap\u0173, kad per stipresn\u012f liet\u0173 vanduo b\u0117go per kra\u0161t\u0105 tiesiai ant laipt\u0173. \u017dmona jau kelis kartus u\u017esimin\u0117, kad reikia sutvarkyti, kol neu\u017e\u0161alo. Tad \u0161e\u0161tadien\u012f po piet\u0173 nu\u0117jau pas kaimyn\u0105. Ne piktai, ne su pretenzija, o kaip visada, paprastai: sakau, reik\u0117t\u0173 man kop\u0117\u010di\u0173, gal gal\u0117tum gr\u0105\u017einti.<\/p>\n
Ir tada i\u0161girdau t\u0105 fraz\u0119 apie \u201ejau seniai mano\u201c. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nusi\u0161ypsojau, nes maniau, kad tai pok\u0161tas. Bet jis nejud\u0117jo i\u0161 vietos ir prad\u0117jo ai\u0161kinti: kop\u0117\u010dias jis per tuos metus pri\u017ei\u016br\u0117jo, suver\u017e\u0117 vien\u0105 atsilaisvinus\u012f var\u017et\u0105, laik\u0117 savo dar\u017ein\u0117je, o a\u0161 j\u0173 n\u0117 karto rimtai nepra\u0161iau. Es\u0105 jeigu daiktas taip ilgai nereikalingas, tai jo savininkui jis ir nereikalingas.<\/p>\n
Pasakiau, kad pra\u0161iau prie\u0161 metus, ir jis tai tur\u0117t\u0173 prisiminti. Jis g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais ir pasak\u0117, kad neprisimena. Tada dar prid\u016br\u0117, kad a\u0161 juk irgi ka\u017ekada ilgai laikiau jo priekab\u0105. Tai buvo tiesa, tik priekab\u0105 gr\u0105\u017einau po trij\u0173 savai\u010di\u0173, o ne po trej\u0173 met\u0173. Jutau, kaip kaista ausys. Ne d\u0117l 300 eur\u0173, o d\u0117l to, kad \u017emogus, su kuriuo dvylika met\u0173 g\u0117r\u0117me kav\u0105 per tvor\u0105, staiga kalb\u0117jo su manimi kaip su pa\u0161alie\u010diu.<\/p>\n
Gr\u012f\u017eau tu\u0161\u010diomis. \u017dmona i\u0161 virtuv\u0117s lango mat\u0117, kaip stovime prie gara\u017eo, ir i\u0161kart paklaus\u0117, kas atsitiko. Kai papasakojau, ji pirmiausia pasak\u0117 tai, ko nenor\u0117jau gird\u0117ti: kad reik\u0117jo pra\u0161yti anks\u010diau ir ai\u0161kiau. S\u016bnus i\u0161 kito kambario su\u0161uko, kad galima tiesiog nueiti ir pasiimti, kol kaimyno n\u0117ra namie. T\u0105 vakar\u0105 visi tur\u0117jo nuomon\u0119, o a\u0161 s\u0117d\u0117jau prie stalo su atv\u0117susia arbata ir galvojau, kaip nuo ger\u0173 kaimyn\u0173 taip greitai pri\u0117jome iki tokio pokalbio.<\/p>\n
Kuo ilgiau galvojau, tuo ai\u0161kiau ma\u010diau, kad pats leidau tai situacijai u\u017esit\u0119sti. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai matydavau savo kop\u0117\u010dias jo kieme, nusprend\u017eiau patyl\u0117ti, kad neatrody\u010diau smulkmeni\u0161kas. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai jis sakydavo \u201edar truput\u012f\u201c, linktel\u0117davau. I\u0161 \u0161alies tai turb\u016bt atrod\u0117 taip, lyg man i\u0161 ties\u0173 ner\u016bp\u0117t\u0173. Tai nepateisina jo \u017eod\u017ei\u0173, bet paai\u0161kina, kaip \u017emogus gal\u0117jo sau \u012fsikalb\u0117ti, kad daiktas jau jo.<\/p>\n
Pasiimti slapta n\u0117 neketinau. Ne tod\u0117l, kad bijo\u010diau, o tod\u0117l, kad dar tur\u0117sime gyventi greta daug met\u0173. M\u016bs\u0173 vaikai kartu augo, \u017emonos pasikeisdamos pri\u017ei\u016bri viena kitos g\u0117les, kai kas nors i\u0161va\u017eiuoja. Po vien\u0173 kop\u0117\u010di\u0173 sugriauti visa tai b\u016bt\u0173 kvaila. Bet ir nusileisti nenor\u0117jau, nes tada jaustum\u0117m\u0117s nepatogiai abu, tik kiekvienas d\u0117l skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Po dviej\u0173 dien\u0173 nu\u0117jau dar kart\u0105. \u0160\u012f kart\u0105 su \u010dekiu, kur\u012f laimei radau aplanke su garantiniais dokumentais, ir su nuotrauka telefone, kurioje kop\u0117\u010dios dar kabo mano gara\u017ee. Nek\u0117liau balso. Pasakiau, kad suprantu, jog jis jas naudojo ir pri\u017ei\u016br\u0117jo, bet tai mano daiktas ir man jo reikia. Jei jam kop\u0117\u010dios b\u016btinos, galiu pad\u0117ti i\u0161sirinkti tokias pa\u010dias arba paskolinti dar kart\u0105, bet tik su ai\u0161kia data.<\/p>\n
Kaimynas ilgai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f telefono ekran\u0105. Paskui nu\u0117jo \u012f dar\u017ein\u0119 ir i\u0161ne\u0161\u0117 kop\u0117\u010dias. Pasak\u0117 tik tiek, kad neman\u0117, jog man j\u0173 taip reikia. Atsipra\u0161ymo nebuvo, bet ir pyk\u010dio nebuvo. Viena kop\u0117\u010di\u0173 dalis buvo apta\u0161kyta \u017ealiais da\u017eais, o apatiniai antgaliai nudil\u0119 iki aliuminio. Nieko nesakiau. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 i\u0161valiau latakus.<\/p>\n
\u0160iandien pasisveikiname kaip ir anks\u010diau, tik per tvor\u0105 kalbam\u0117s re\u010diau. Gal tai praeis, gal ne. Kit\u0105 savait\u0119 jis papra\u0161\u0117 pagalbos nustumti automobil\u012f, kuriam i\u0161sikrov\u0117 akumuliatorius, ir a\u0161 pad\u0117jau. Manau, abu supratome, kad kaimynyst\u0117 yra ne tik geri \u017eod\u017eiai, bet ir ai\u0161kios ribos.<\/p>\n
Dabar, kai k\u0105 nors skolinu, i\u0161kart pasakau, kada daikto man reik\u0117s atgal. Ne i\u0161 nepasitik\u0117jimo, o kad v\u0117liau nereik\u0117t\u0173 ai\u0161kintis, kas k\u0105 ir kaip suprato. Brangesniems daiktams nusifotografuoju, kokios b\u016bkl\u0117s jie i\u0161\u0117jo i\u0161 gara\u017eo. Skamba biurokrati\u0161kai, bet tai u\u017etrunka de\u0161imt sekund\u017ei\u0173 ir sutaupo nema\u017eai nerv\u0173.<\/p>\n
O svarbiausia, ko i\u0161mokau, yra paprasta: jei daiktas negr\u012f\u017eta per sutart\u0105 laik\u0105, apie tai reikia pasakyti i\u0161kart, ramiai ir ai\u0161kiai. Ne po met\u0173 ir ne tada, kai jau verda pyktis. Tyl\u0117damas a\u0161 ne saugojau gerus santykius, o tik atid\u0117jau nemalon\u0173 pokalb\u012f ir leidau jam i\u0161augti iki tokio, kurio gal\u0117jo visai neb\u016bti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u2013 Kokios tavo kop\u0117\u010dios? Jos pas mane jau treti metai stovi, tai jau seniai mano, \u2013 pasak\u0117 kaimynas ir nusijuok\u0117 taip, lyg b\u016bt\u0173 papasakoj\u0119s ger\u0105 anekdot\u0105. Stov\u0117jau prie jo gara\u017eo dur\u0173 su pir\u0161tin\u0117mis rankoje ir kelias sekundes negal\u0117jau suprasti, ar jis juokauja, ar sako rimtai. U\u017e nugaros lynojo, ant kiemo grindinio telk\u0161ojo balos, o a\u0161 tik nor\u0117jau pagaliau i\u0161valyti latakus, kol neprasid\u0117jo \u0161alnos. Man 43-eji, dirbu statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 sand\u0117lyje, su \u017emona ir dviem paaugliais gyvename nuosavame name Kauno rajone. Kaimynyst\u0117je esame jau dvylika met\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 skolinom\u0117s vienas kitam visk\u0105: priekab\u0105, \u017eoliapjov\u0119, elektrin\u012f gr\u0105\u017et\u0105, kart\u0105 net \u0161aldikl\u012f, kai pas mus sugedo prie\u0161 pat Velykas. Niekada nieko neu\u017esira\u0161in\u0117jome, nes atrod\u0117, kad tarp kaimyn\u0173 taip ir turi b\u016bti. Tod\u0117l t\u0105 rudens popiet\u0119 jau\u010diausi kvailai dvigubai: ir d\u0117l kop\u0117\u010di\u0173, ir d\u0117l to, kad apskritai turiu apie jas kalb\u0117ti. Kop\u0117\u010dios, kurias pirkau ne vienai dienai Tos aliuminin\u0117s trij\u0173 dali\u0173 kop\u0117\u010dios man kainavo beveik 300 eur\u0173. Pirkau jas tada, kai keit\u0117me stog\u0105 ir supratau, kad su senomis medin\u0117mis lipti \u012f antr\u0105 auk\u0161t\u0105 yra tiesiog pavojinga. Ilgai rinkausi, skai\u010diavau, galiausiai pa\u0117miau geresnes, nes \u017einojau, kad tarnaus daug met\u0173. Gara\u017ee jos kab\u0117jo ant dviej\u0173 kabli\u0173, kuriuos specialiai \u012fsukau, kad neu\u017eimt\u0173 vietos. Prie\u0161 trejus metus vasar\u0105 kaimynas u\u017e\u0117jo paklausti, ar negal\u0117t\u0173 j\u0173 pasiskolinti savaitgaliui. Jis da\u017e\u0117 namo fronton\u0105, o pasistatyti pastolius neapsimok\u0117jo. \u017dinoma, sutikau. Net pats pad\u0117jau\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":7205,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[59],"tags":[],"class_list":["post-7198","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-skaityk"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7198","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7198"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7198\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8264,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7198\/revisions\/8264"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7205"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}