{"id":5476,"date":"2026-11-04T03:17:00","date_gmt":"2026-11-04T00:17:00","guid":{"rendered":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/?p=5476"},"modified":"2026-10-28T22:06:05","modified_gmt":"2026-10-28T19:06:05","slug":"man-61-eri-persikeliau-pas-vyra-o-po-menesio-jis-pateike-saskaita-viena-eilute-teko-skaityti-du-kartus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/man-61-eri-persikeliau-pas-vyra-o-po-menesio-jis-pateike-saskaita-viena-eilute-teko-skaityti-du-kartus\/","title":{"rendered":"Man 61-eri. Persik\u0117liau pas vyr\u0105, o po m\u0117nesio jis pateik\u0117 s\u0105skait\u0105 \u2013 vien\u0105 eilut\u0119 teko skaityti du kartus"},"content":{"rendered":"<p>Man net akini\u0173 prireik\u0117, kai Algirdas pad\u0117jo ant virtuv\u0117s stalo lapel\u012f su m\u016bs\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidomis. Akiniai, kaip visada, gul\u0117jo prie cukrin\u0117s, nors pati j\u0173 nuolat ie\u0161kau po vis\u0105 but\u0105. U\u017esid\u0117jau juos, perskai\u010diau kelias pirm\u0105sias eilutes ir sustojau ties viena, kurios tikrai nesitik\u0117jau pamatyti. \u201eB\u016bsto paskola \u2013 195 eurai.\u201c Pak\u0117liau akis \u012f Algird\u0105, o jis tuo metu ramiausiai tep\u0117 sviest\u0105 ant duonos, tarsi k\u0105 tik neb\u016bt\u0173 pasi\u016bl\u0119s man apmok\u0117ti dalies jo asmenin\u0117s paskolos.<\/p>\n<p>Man \u0161e\u0161iasde\u0161imt vieneri, esu na\u0161l\u0117, o Algirdui \u2013 \u0161e\u0161iasde\u0161imt ketveri. Beveik dvejus metus draugavome, kol galiausiai ry\u017eausi persikelti \u012f jo but\u0105 Vilniuje. Iki tol gyvenau savo nedideliame vieno kambario bute ir buvau pripratusi pati spr\u0119sti, kada eiti miegoti, k\u0105 gaminti ir kur laikyti m\u0117gstamiausi\u0105 puodel\u012f. Persikraustymas po \u0161e\u0161iasde\u0161imties n\u0117ra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti i\u0161 \u0161alies, tod\u0117l ilgai dvejojau. Ta\u010diau pirmasis bendro gyvenimo m\u0117nuo buvo toks jaukus, kad net prad\u0117jau gail\u0117tis anks\u010diau nesutikusi. Ir \u0161tai vien\u0105 ryt\u0105 m\u016bs\u0173 virtuv\u0117je atsirado tas nelaimingas lapelis.<\/p>\n<h2>Su Algirdu susipa\u017einome per bendr\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105<\/h2>\n<p>M\u016bs\u0173 pa\u017eintis prasid\u0117jo visai paprastai. Viena pa\u017e\u012fstama pasi\u016bl\u0117 susitikti su Algirdu, nes, jos nuomone, abu buvome ram\u016bs \u017emon\u0117s ir gal\u0117tume gerai sutarti. Prisipa\u017einsiu, pirmasis susitikimas nebuvo pana\u0161us \u012f romanti\u0161k\u0105 kino scen\u0105. Algirdas kok\u012f ketvirt\u012f valandos ai\u0161kino, kod\u0117l daugiau nebeperka pomidor\u0173 vienoje parduotuv\u0117je netoli savo nam\u0173.<\/p>\n<p>S\u0117d\u0117jau prie\u0161ais j\u012f ir mintyse klausiau sav\u0119s, kam man reikia tiek informacijos apie pomidorus. Ta\u010diau ka\u017ekod\u0117l sutikau susitikti antr\u0105 kart\u0105. Paskui buvo tre\u010dias pasimatymas, pasivaik\u0161\u010diojimas Vingio parke ir keli bendri savaitgaliai. Pama\u017eu prad\u0117jau pasteb\u0117ti, kad po visais tais ilgais paai\u0161kinimais slepiasi \u0161iltas ir patikimas \u017emogus.<\/p>\n<p>Algirdas moka sutaisyti smulkius nam\u0173 gedimus, puikiai verda bar\u0161\u010dius ir turi nepaprastai daug kantryb\u0117s. U\u017etat duon\u0105 pjausto taip, kad kiekviena riek\u0117 atrodo i\u0161 vis kito kepalo. Vienas kra\u0161tas storas, kitas beveik permatomas, o pati riek\u0117 kreiva lyg specialiai. Per dvejus metus taip ir nesupratau, kaip suaug\u0119s vyras sugeba \u0161itaip elgtis su paprastu duonos kepalu.<\/p>\n<h2>Po vyro mirties buvau pripratusi gyventi viena<\/h2>\n<p>Kai mir\u0117 mano vyras, ilg\u0105 laik\u0105 net negalvojau apie naujus santykius. Ne tod\u0117l, kad b\u016b\u010diau nusprendusi vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105 ged\u0117ti ar nieko daugiau ne\u012fsileisti \u012f \u0161ird\u012f. Tiesiog vienatv\u0117 pama\u017eu tapo \u012fprastu gyvenimo b\u016bdu. Tur\u0117jau savo nedidel\u012f but\u0105 Vilniuje, m\u0117gstam\u0105 fotel\u012f prie lango ir seniai nusistov\u0117jusi\u0105 dienotvark\u0119.<\/p>\n<p>Gal\u0117davau vakare iki vienuoliktos \u017ei\u016br\u0117ti serial\u0105 arba i\u0161jungti televizori\u0173 dar prie\u0161 \u017einias. Kartais dvi dienas i\u0161 eil\u0117s valgydavau grikius, nes netur\u0117davau noro stov\u0117ti prie virykl\u0117s. Rytais vaik\u0161\u010diodavau po namus su sena ilga palaidine, o spintos dureles kartais palikdavau praviras. Niekas d\u0117l to nepriekai\u0161taudavo, ir man \u0161i laisv\u0117 atrod\u0117 labai vertinga.<\/p>\n<p>Susipa\u017einusi su Algirdu nenor\u0117jau staiga visko keisti. Man patiko susitikti su juo, i\u0161gerti kavos, nuva\u017eiuoti \u012f sod\u0105 ar kartu pa\u017ei\u016br\u0117ti film\u0105. Ta\u010diau taip pat m\u0117gau sugr\u012f\u017eti \u012f savo namus ir pab\u016bti viena. Algirdas tai suprato, tod\u0117l m\u016bs\u0173 santykiai vyst\u0117si be didelio skub\u0117jimo.<\/p>\n<h2>Jis pasi\u016bl\u0117 gyventi kartu, nes pavargo nuo nuolatini\u0173 va\u017ein\u0117jim\u0173<\/h2>\n<p>Algirdas buvo i\u0161siskyr\u0119s jau ma\u017edaug dvide\u0161imt met\u0173. Po skyryb\u0173 kur\u012f laik\u0105 gyveno pas motin\u0105, v\u0117liau nuomojosi b\u016bst\u0105, o galiausiai \u012fsigijo savo but\u0105 su banko paskola. \u017dinojau, kad paskolos jis dar nebuvo iki galo gr\u0105\u017ein\u0119s. Ta\u010diau niekada neklausin\u0117jau apie m\u0117nesines \u012fmokas, nes maniau, kad tai jo asmeninis finansinis reikalas.<\/p>\n<p>Vien\u0105 vakar\u0105 Algirdas pasak\u0117, kad gal\u0117tume pagaliau apsigyventi kartu. Jis juokavo, jog jau ir taip keturias dienas per savait\u0119 praleid\u017eiame pas j\u012f, o tris \u2013 pas mane. Nuolat ve\u017eiojam\u0117s drabu\u017eius, vaistus, akinius ir kitus daiktus, tarsi gyventume i\u0161 dviej\u0173 kelionini\u0173 krep\u0161i\u0173. Jo nuomone, b\u016bt\u0173 daug papras\u010diau visk\u0105 susid\u0117ti vienoje vietoje.<\/p>\n<p>Atsakiau, kad galb\u016bt kaip tik tod\u0117l taip gerai sutariame, jog kiekvienas dar turime savo namus. Algirdas nusijuok\u0117, bet a\u0161 ne visai juokavau. M\u016bs\u0173 am\u017eiuje jau \u017einai, kiek daug gali reik\u0161ti asmenin\u0117 erdv\u0117 ir nusistov\u0117j\u0119 \u012fpro\u010diai. Net labai artimi \u017emon\u0117s ne visada vienodai supranta, kada reikia atidaryti lang\u0105 ar kur turi stov\u0117ti druskin\u0117.<\/p>\n<p>Jo pasi\u016blym\u0105 svars\u010diau beveik dvi savaites. Galiausiai nusprend\u017eiau pabandyti, bet i\u0161 karto pasakiau, kad savo buto neparduosiu. Algirdas \u0161iek tiek \u012fsi\u017eeid\u0117 ir paklaus\u0117, ar i\u0161 anksto ruo\u0161iuosi pab\u0117gti. Atsakiau, kad taip, nes \u0161e\u0161iasde\u0161imt vieneri\u0173 jau nebesiruo\u0161iu \u012frodin\u0117ti meil\u0117s atsisakydama vienintelio nuosavo b\u016bsto.<\/p>\n<p>Algirdas kur\u012f laik\u0105 patyl\u0117jo, o paskui pripa\u017eino, kad tokiame sprendime yra logikos. B\u016btent \u0161i jo savyb\u0117 man visada patiko. Jis gal\u0117davo paburb\u0117ti, kartais \u012fsi\u017eeisti, bet paprastai sugeb\u0117davo i\u0161klausyti ir priimti proting\u0105 argument\u0105. Tod\u0117l tada dar labiau \u012fsitikinau, kad galime pabandyti gyventi kartu.<\/p>\n<h2>Pirmasis bendro gyvenimo m\u0117nuo buvo steb\u0117tinai ramus<\/h2>\n<p>Persikraus\u010diusi \u012f Algirdo but\u0105 Lazdynuose pirmiausia band\u017eiau susigaudyti, kur pad\u0117ti visus savo daiktus. Kai tau dvide\u0161imt penkeri, u\u017etenka keli\u0173 krep\u0161i\u0173, o sulaukus \u0161e\u0161iasde\u0161imties net septyni rank\u0161luos\u010diai tampa rimtu klausimu. Algirdas jau tur\u0117jo savo rank\u0161luos\u010di\u0173, puod\u0173 ir patalyn\u0117s, o a\u0161 nenor\u0117jau visko sugr\u016bsti \u012f jo spintas. Ta\u010diau pama\u017eu radome vietos ir mano m\u0117gstamai kepimo formai, ir knygoms, ir \u017eieminei antklodei.<\/p>\n<p>Beveik i\u0161 karto susitar\u0117me d\u0117l kasdieni\u0173 i\u0161laid\u0173. Maist\u0105 pirkdavome abu: vien\u0105 kart\u0105 u\u017e produktus sumok\u0117davo Algirdas, kit\u0105 \u2013 a\u0161. V\u0117liau supratome, kad taip sunku prisiminti, kas ir kiek i\u0161leido, tod\u0117l prad\u0117jome rinkti \u010dekius \u012f virtuv\u0117s stal\u010di\u0173. Savait\u0117s pabaigoje suskai\u010diuodavome bendr\u0105 sum\u0105 ir j\u0105 pasidalydavome.<\/p>\n<p>Komunalinius mokes\u010dius taip pat mok\u0117jome per pus\u0119. A\u0161 da\u017eniau gamindavau, nes man tai papras\u010diau, o Algirdas r\u016bpinosi indais ir didesniais apsipirkimais. \u0160e\u0161tadieniais kartu tvarkydavome namus, nors \u017eodis \u201ekartu\u201c kartais b\u016bdavo gana s\u0105lyginis. A\u0161 sp\u0117davau nuvalyti dulkes, sutvarkyti virtuv\u0119 ir i\u0161plauti grindis, kol jis keturiasde\u0161imt minu\u010di\u0173 siurbdavo vien\u0105 kilim\u0105 tokiu susikaupusiu veidu, tarsi neutralizuot\u0173 sprogmen\u012f.<\/p>\n<p>Visa tai mane labiau juokino nei erzino. Rytais gerdavome kav\u0105, vakarais kartu rinkdavom\u0117s film\u0105, o savaitgaliais kartais nuva\u017eiuodavome pasivaik\u0161\u010dioti prie Neries. Jis m\u0117gdavo miegoti prav\u0117r\u0119s lang\u0105, o a\u0161 net vasar\u0105 kartais traukdavau ant sav\u0119s antr\u0105 antklod\u0119. Gin\u010dydavom\u0117s d\u0117l smulkmen\u0173, bet apskritai jau\u010diausi gerai.<\/p>\n<h2>Vien\u0105 ryt\u0105 ant stalo atsirado i\u0161laid\u0173 lapelis<\/h2>\n<p>T\u0105 ryt\u0105 Algirdas buvo paruo\u0161\u0119s pusry\u010dius. Ant stalo stov\u0117jo kepti kiau\u0161iniai, du kavos puodeliai ir atidarytas garsty\u010di\u0173 indelis, kur\u012f jis ka\u017ekod\u0117l m\u0117gdavo laikyti \u0161alia beveik kiekvieno patiekalo. Atsis\u0117dau ir pasteb\u0117jau nedidel\u012f popieriaus lap\u0105 su tvarkingai sura\u0161ytomis i\u0161laidomis. Algirdas paai\u0161kino norintis ai\u0161kiau suskai\u010diuoti, kiek mums kainuoja bendras gyvenimas.<\/p>\n<p>I\u0161 prad\u017ei\u0173 nieko keisto ne\u012f\u017evelgiau. Juk ir anks\u010diau skai\u010diuodavome maisto bei komunalines i\u0161laidas, tod\u0117l tokia lentel\u0117 atrod\u0117 visai naudinga. Ta\u010diau tada pama\u010diau eilut\u0119 apie b\u016bsto paskol\u0105 ir \u0161alia jos \u012fra\u0161ytus 195 eurus. Dar kart\u0105 perskai\u010diau skai\u010di\u0173, pasitaisiau akinius ir paklausiau, kaip \u0161i suma susijusi su manimi.<\/p>\n<p>Algirdas visi\u0161kai ramiai atsak\u0117, kad tai m\u016bs\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidos b\u016bstui. Paklausiau, ar jis tikisi, kad kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f mok\u0117siu pus\u0119 jo paskolos \u012fmokos. Jis linktel\u0117jo taip nat\u016braliai, tarsi b\u016b\u010diau paklaususi, ar rytoj reik\u0117s pirkti pieno. Tada ir prasid\u0117jo pirmasis rimtas m\u016bs\u0173 gin\u010das per beveik dvejus draugyst\u0117s metus.<\/p>\n<h2>Jo argumentas skamb\u0117jo logi\u0161kai, bet man\u0119s ne\u012ftikino<\/h2>\n<p>Algirdas paklaus\u0117, ar dabar abu gyvename \u0161iame bute. Atsakiau, kad taip. Tada jis pasiteiravo, ar abu naudojam\u0117s virtuve, vonia, svetaine ir kitomis patalpomis. V\u0117l linktel\u0117jau, nes nesupratau, kur link jis suka.<\/p>\n<p>\u201eO jeigu kartu nuomotum\u0117m\u0117s but\u0105, ar sutiktum mok\u0117ti pus\u0119 nuomos?\u201c \u2013 paklaus\u0117 jis. Atsakiau, kad, \u017einoma, sutik\u010diau, jeigu d\u0117l to i\u0161 anksto b\u016btume susitar\u0119. Algirdas patenkintas parei\u0161k\u0117, kad tuomet viskas ai\u0161ku. Ta\u010diau man kaip tik atrod\u0117, jog mes kalbame apie du skirtingus dalykus.<\/p>\n<p>Paai\u0161kinau, kad nuomojantis b\u016bst\u0105 pinigai mokami savininkui u\u017e teis\u0119 jame gyventi. O \u0161iuo atveju Algirdas gr\u0105\u017eina savo paskol\u0105 bankui ir taip ma\u017eina asmenin\u012f \u012fsiskolinim\u0105 u\u017e but\u0105, kuris priklauso jam. Mano dalis tokioje schemoje b\u016bt\u0173 tik mok\u0117ti, ta\u010diau jokios nuosavyb\u0117s teis\u0117s ne\u012fgy\u010diau. Man neatrod\u0117 teisinga \u0161ias dvi situacijas laikyti visi\u0161kai vienodomis.<\/p>\n<p>Algirdas \u0117m\u0117 irzti. Jis kartojo, kad jau gyvename kaip \u0161eima, tod\u0117l netur\u0117tume visko skirstyti \u012f \u201emano\u201c ir \u201etavo\u201c. A\u0161 priminiau, kad produktus perkame kartu, komunalinius mokes\u010dius dalijam\u0117s ir niekada nesitik\u0117jau gyventi jo s\u0105skaita. Ta\u010diau jo paskola egzistavo gerokai anks\u010diau, nei mes susipa\u017einome.<\/p>\n<h2>Paklausiau, kokia buto dalis po penkeri\u0173 met\u0173 priklausys man<\/h2>\n<p>\u201eGerai, Algirdai, tarkime, kad penkerius metus kas m\u0117nes\u012f tau pervedu po 195 eurus\u201c, \u2013 pasakiau. \u201eKokia buto dalis po to priklausys man?\u201c Jis nieko neatsak\u0117, tik pa\u017evelg\u0117 \u012f savo kavos puodel\u012f. Tada pati atsakiau, kad jokios, nes butas priklauso jam, o m\u016bs\u0173 \u017eodinis susitarimas automati\u0161kai nesuteikt\u0173 man nuosavyb\u0117s dalies.<\/p>\n<p>Algirdas tuoj pat primin\u0117, kad mok\u0117dama nuom\u0105 taip pat ne\u012fgy\u010diau jokios buto dalies. Negal\u0117jau su tuo gin\u010dytis, nes tai buvo tiesa. Ta\u010diau nuomos atveju nuo pat prad\u017ei\u0173 ai\u0161kiai \u017eino\u010diau, u\u017e k\u0105 moku ir kokie m\u016bs\u0173 santykiai. O \u010dia \u017emogus, su kuriuo k\u0105 tik prad\u0117jau gyventi kaip su partneriu, staiga pateik\u0117 man s\u0105skait\u0105 u\u017e savo banko \u012fsipareigojim\u0105.<\/p>\n<p>Pasakiau, kad mano supratimu \u0161eima yra ne vien bendros i\u0161laidos. Tai ir r\u016bpestis, kai vienas suserga, ir pagalba, kai kitam sunku, ir geb\u0117jimas prisiminti kito \u017emogaus \u012fpro\u010dius. Algirdas, pavyzd\u017eiui, puikiai \u017eino, kad nem\u0117gstu razin\u0173, tod\u0117l niekada neperka man bandeli\u0173 su jomis. O a\u0161 lyd\u017eiu j\u012f pas gydytoj\u0105, nors pati nelabai m\u0117gstu laukti poliklinikos eil\u0117se.<\/p>\n<p>\u017dinoma, \u0161eimoje reikia kalb\u0117tis ir apie pinigus. Ta\u010diau man buvo skaudu, kad \u017eodis \u201e\u0161eima\u201c pirm\u0105 kart\u0105 taip rimtai nuskamb\u0117jo b\u016btent tada, kai prireik\u0117 prisid\u0117ti prie jo paskolos. Pasakiau tai garsiai, o Algirdas atsiduso. Tarp m\u016bs\u0173 \u012fsivyravo nemaloni tyla.<\/p>\n<h2>T\u0105 vakar\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 pagalvojau apie gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f savo but\u0105<\/h2>\n<p>Likusi\u0105 dienos dal\u012f kalb\u0117jom\u0117s tik apie b\u016btiniausius dalykus. Algirdas paklaus\u0117, ar gersiu arbatos, a\u0161 atsakiau, kad ne. V\u0117liau jis pasak\u0117 einantis \u012f parduotuv\u0119, o a\u0161 tik linktel\u0117jau. Nebuvo nei r\u0117kimo, nei dur\u0173 trankymo, ta\u010diau namuose tvyrojo tokia \u012ftampa, kad abu steng\u0117m\u0117s nesusitikti viename kambaryje.<\/p>\n<p>Vakare Algirdas \u012fsijung\u0117 futbolo rungtynes, o a\u0161 nusine\u0161iau knyg\u0105 \u012f miegam\u0105j\u012f. Ma\u017edaug dvide\u0161imt minu\u010di\u0173 \u017ei\u016br\u0117jau \u012f t\u0105 pat\u012f puslap\u012f ir niekaip nesugeb\u0117jau susikaupti. Mintyse vis gr\u012f\u017edavau prie pokalbio. Viena mano dalis pyko, kad Algirdas tikriausiai buvo visk\u0105 sugalvoj\u0119s i\u0161 anksto, o kita vis klausin\u0117jo, galb\u016bt jis i\u0161 ties\u0173 teisus.<\/p>\n<p>Juk a\u0161 gyvenau jo bute. Mano pa\u010dios b\u016bstas tuo metu stov\u0117jo tu\u0161\u010dias, nors u\u017e j\u012f ir toliau reik\u0117jo mok\u0117ti komunalinius mokes\u010dius bei pasir\u016bpinti prie\u017ei\u016bra. O Algirdas kas m\u0117nes\u012f mok\u0117jo paskol\u0105 u\u017e namus, kuriuose dabar gyvenome abu. Supratau, kod\u0117l jam nor\u0117josi, kad prisid\u0117\u010diau ir prie \u0161i\u0173 i\u0161laid\u0173.<\/p>\n<p>Ta\u010diau labiausiai mane \u017eeid\u0117 tai, kad apie tok\u012f l\u016bkest\u012f jis nepasak\u0117 prie\u0161 mano persikraustym\u0105. Jei b\u016bt\u0173 i\u0161 karto paai\u0161kin\u0119s, kad tikisi tam tikro mokes\u010dio u\u017e gyvenim\u0105 jo bute, b\u016btume gal\u0117j\u0119 ramiai aptarti s\u0105lygas. Gal b\u016b\u010diau sutikusi, gal ne, ta\u010diau bent jau \u017eino\u010diau, k\u0105 renkuosi. Dabar jau buvau atsigabenusi drabu\u017eius, knygas ir m\u0117gstamiausius puodus, o tik tada gavau s\u0105skait\u0105.<\/p>\n<h2>Kit\u0105 ryt\u0105 paklausiau, ar jis visk\u0105 sugalvojo dar prie\u0161 man atsikraustant<\/h2>\n<p>Ryte radau Algird\u0105 virtuv\u0117je skutant\u012f bulves. Atsistojau tarpduryje ir tiesiai paklausiau, ar jis dar prie\u0161 pakviesdamas mane gyventi kartu tik\u0117josi, kad prisid\u0117siu prie paskolos. Jis sustojo, o i\u0161 jo veido i\u0161kart supratau, kad pataikiau \u012f jautri\u0105 viet\u0105. Kur\u012f laik\u0105 Algirdas tyl\u0117jo, paskui prisipa\u017eino apie tai galvoj\u0119s.<\/p>\n<p>Paklausiau, kod\u0117l man nieko nepasak\u0117. Jis g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais ir atsak\u0117 ne\u017einoj\u0119s, kaip toki\u0105 tem\u0105 prad\u0117ti. Pusiau juokais pasi\u016bliau, kad gal\u0117jo tiesiog atsis\u0117sti prie\u0161ais mane ir pasakyti savais \u017eod\u017eiais. Algirdas atsiduso ir pripa\u017eino, kad kvietimas gyventi kartu, i\u0161kart priduriant pra\u0161ym\u0105 pad\u0117ti mok\u0117ti paskol\u0105, skamb\u0117t\u0173 negra\u017eiai.<\/p>\n<p>\u201eO dabar gra\u017eiai skamba?\u201c \u2013 paklausiau. Jis trumpam pa\u017evelg\u0117 \u012f mane, tada netik\u0117tai \u0161yptel\u0117jo ir atsak\u0117, kad dabar irgi nelabai. Vos susilaikiau nenusijuokusi. \u012etampa dar niekur nebuvo dingusi, bet pirm\u0105 kart\u0105 nuo vakaryk\u0161\u010dio pokalbio pajutau, kad galb\u016bt mums vis d\u0117lto pavyks susikalb\u0117ti.<\/p>\n<h2>Paai\u0161k\u0117jo, kad po i\u0161\u0117jimo \u012f pensij\u0105 jam pasidar\u0117 finansi\u0161kai sunkiau<\/h2>\n<p>Algirdas pad\u0117jo peil\u012f ir atsis\u0117do prie stalo. Tada pirm\u0105 kart\u0105 nuo\u0161ird\u017eiai papasakojo, kaip pasikeit\u0117 jo finansin\u0117 pad\u0117tis. I\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 jis vis dar retkar\u010diais dirbdavo papildomai, ta\u010diau nuolatini\u0173 pajam\u0173 tur\u0117jo ma\u017eiau nei anks\u010diau. Tuo tarpu bankui \u012fmok\u0105 reik\u0117jo pervesti kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f, nesvarbu, kiek papildomo darbo t\u0105kart pavykdavo gauti.<\/p>\n<p>Jis paai\u0161kino turintis santaup\u0173, ta\u010diau nenorintis j\u0173 kas m\u0117nes\u012f naudoti einamosioms i\u0161laidoms. Komunaliniai mokes\u010diai, maistas ir kiti kasdieniai pirkiniai taip pat kainavo daugiau, nei jis buvo \u012fprat\u0119s. Algirdas vis dar sugeb\u0117jo susimok\u0117ti, bet nuolat jausdavo \u012ftamp\u0105 d\u0117l ateities. Jis prisipa\u017eino, kad mano persikraustymas jam atrod\u0117 ir galimyb\u0117 daugiau laiko praleisti kartu, ir \u0161ansas \u0161iek tiek lengviau tvarkytis su i\u0161laidomis.<\/p>\n<p>\u201eAr kvietei mane gyventi kartu tod\u0117l, kad reik\u0117jo pagalbos su paskola?\u201c \u2013 paklausiau. Algirdas papurt\u0117 galv\u0105 ir pasak\u0117, kad tikrai ne vien d\u0117l to. Ta\u010diau pripa\u017eino, kad finansin\u0117s pagalbos tik\u0117josi dar prie\u0161 pasi\u016blydamas man atsikraustyti. Keista, bet b\u016btent \u0161is atviras atsakymas mane \u0161iek tiek nuramino.<\/p>\n<p>Pirm\u0105 kart\u0105 ma\u010diau ne \u017emog\u0173, kuris gudriai bando pasinaudoti mano pinigais, o \u0161e\u0161iasde\u0161imt ketveri\u0173 vyr\u0105, kuriam buvo nejauku pripa\u017einti suma\u017e\u0117jusias pajamas. Tai, \u017einoma, nepanaikino jo klaidos nutylint l\u016bkes\u010dius. Ta\u010diau pad\u0117jo suprasti, kod\u0117l jis taip pasielg\u0117. Pajutau, kad dabar galime kalb\u0117tis ne apie tariam\u0105 vienas kito godum\u0105, o apie tikrus r\u016bpes\u010dius.<\/p>\n<h2>Prisipa\u017einau ir a\u0161, kod\u0117l nepardaviau savo buto<\/h2>\n<p>Iki tol Algirdui vis kartodavau, kad savo vieno kambario buto neparduosiu d\u0117l atsargumo. Tai buvo tiesa, bet ne visa. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 bijojau dar kart\u0105 prarasti saugumo jausm\u0105. Po vyro mirties man prireik\u0117 daug laiko susid\u0117lioti savo gyvenim\u0105 i\u0161 naujo, tod\u0117l mintis v\u0117l tapti priklausomai nuo kito \u017emogaus sprendim\u0173 mane g\u0105sdino.<\/p>\n<p>Algirdui pasakiau, kad bijau vien\u0105 dien\u0105 i\u0161girsti: \u201e\u010cia mano butas, susirink daiktus.\u201c Ne tod\u0117l, kad laiky\u010diau j\u012f blogu \u017emogumi. Tiesiog niekas ne\u017eino, kaip santykiai atrodys po penkeri\u0173 ar de\u0161imties met\u0173. Net labai ilgai kartu gyven\u0119 \u017emon\u0117s kartais i\u0161siskiria ir pradeda dalytis daiktais, kuri\u0173 vert\u0117s anks\u010diau n\u0117 nepasteb\u0117davo.<\/p>\n<p>Algirdas ilgai tyl\u0117jo, paskui paklaus\u0117, ar tikrai galvoju, kad jis gal\u0117t\u0173 mane i\u0161varyti. Atsakiau, kad \u0161iandien taip nemanau, bet ateities numatyti negaliu. Jis kiek susim\u0105st\u0117 ir tada pasak\u0117, jog \u0161akutes gal\u0117\u010diau pasiimti jau dabar, nes jam jos niekada nepatiko. Abu nusijuok\u0117me, ir tas juokas buvo pirmasis \u017eenklas, kad nesame vienas kitam prie\u0161ai.<\/p>\n<h2>Draug\u0117 patar\u0117 nemok\u0117ti n\u0117 cento, bet man nor\u0117josi teisingesnio sprendimo<\/h2>\n<p>V\u0117liau paskambinau draugei Danutei ir papasakojau apie m\u016bs\u0173 gin\u010d\u0105. Ji n\u0117 nesvars\u010diusi parei\u0161k\u0117, kad netur\u0117\u010diau Algirdui duoti n\u0117 cento paskolai. Paklausiau kod\u0117l, o ji atsak\u0117, kad butas juk priklauso jam. Kai papra\u0161iau paai\u0161kinti pla\u010diau, draug\u0117 tik pakartojo, kad \u010dia ir taip viskas ai\u0161ku.<\/p>\n<p>Ta\u010diau man viskas neatrod\u0117 taip paprasta. Nenor\u0117jau laim\u0117ti gin\u010do vien tam, kad gal\u0117\u010diau pasakyti buvusi teisi. Man buvo gera gyventi su Algirdu, ir nenor\u0117jau d\u0117l vienos neaptartos finansin\u0117s temos visko nutraukti. Kita vertus, neketinau \u012fsipareigoti mok\u0117ti jo paskolos, kai nei nuosavyb\u0117, nei tokios \u012fmokos prasm\u0117 nebuvo ai\u0161kiai aptartos.<\/p>\n<p>Supratau, kad abu turime po dal\u012f tiesos. Algirdas pagr\u012fstai nor\u0117jo, kad prisid\u0117\u010diau prie gyvenimo jo bute i\u0161laid\u0173. O a\u0161 pagr\u012fstai nor\u0117jau, kad mano mokami pinigai neb\u016bt\u0173 pristatomi kaip \u012fna\u0161as \u012f svetim\u0105 nuosavyb\u0119. Mums reik\u0117jo ne nugal\u0117tojo, o susitarimo.<\/p>\n<h2>Po keli\u0173 dien\u0173 v\u0117l atsis\u0117dome prie virtuv\u0117s stalo<\/h2>\n<p>\u0160\u012f kart\u0105 ant stalo nebuvo nei s\u0105skait\u0173, nei skai\u010diavim\u0173. A\u0161 pasi\u016bliau atskirti du dalykus: Algirdo b\u016bsto paskol\u0105 ir mano gyvenim\u0105 jo bute. Pasakiau, kad paskolos sutartis yra jo vardu, tod\u0117l pats kreditas lieka jo atsakomyb\u0117. Ta\u010diau kadangi naudojuosi b\u016bstu, sutinku mok\u0117ti sutart\u0105 sum\u0105 u\u017e gyvenim\u0105 jame.<\/p>\n<p>Algirdas i\u0161 prad\u017ei\u0173 susirauk\u0117 ir paklaus\u0117, ar dabar b\u016bsiu jo nuominink\u0117. Atsakiau, kad galime nevartoti \u0161io \u017eod\u017eio, jeigu jam jis nepatinka, bet mums vis tiek reikia ai\u0161kiai susitarti d\u0117l pinig\u0173. Prid\u016briau, kad paprasti nuomininkai paprastai neskalbia buto savininkui apatini\u0173. Algirdas tuoj pat parei\u0161k\u0117, kad moka skalbti pats, o a\u0161 priminiau kart\u0105 matytus baltus mar\u0161kin\u0117lius, kuriuos jis i\u0161skalb\u0117 kartu su raudonu rank\u0161luos\u010diu.<\/p>\n<p>Galiausiai pasi\u016bliau mok\u0117ti po 100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f u\u017e gyvenim\u0105 jo bute. Komunalinius mokes\u010dius ir maisto i\u0161laidas, kaip ir anks\u010diau, b\u016btume dalij\u0119si per pus\u0119. Algirdas pasak\u0117, kad tokia suma jam atrodo per ma\u017ea, ir pasi\u016bl\u0117 150 eur\u0173. A\u0161 nesutikau, tod\u0117l prasid\u0117jo visai linksmas deryb\u0173 etapas.<\/p>\n<p>Jis si\u016bl\u0117 120 eur\u0173, a\u0161 laikiausi savo \u0161imto. Tada jis dar paband\u0117 susitarti d\u0117l 110 eur\u0173, o a\u0161 juokais paklausiau, ar jis nesiruo\u0161ia u\u017e kiekvien\u0105 papildom\u0105 eur\u0105 prad\u0117ti skai\u010diuoti, kiek kart\u0173 per m\u0117nes\u012f naudojuosi televizoriumi. Algirdas nusijuok\u0117 ir galiausiai sutiko su mano pasi\u016blymu. Taip susitar\u0117me, kad kas m\u0117nes\u012f jam pervesiu 100 eur\u0173 u\u017e gyvenim\u0105, o jo b\u016bsto paskol\u0105 jis ir toliau mok\u0117s pats.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l man buvo svarbu kitaip pavadinti t\u0105 mok\u0117jim\u0105?<\/h2>\n<p>I\u0161 \u0161alies gali pasirodyti, kad gin\u010dijom\u0117s d\u0117l palyginti nedidelio skirtumo. Ta\u010diau man jis rei\u0161k\u0117 gerokai daugiau nei vien skai\u010dius banko s\u0105skaitoje. Jeigu b\u016b\u010diau sutikusi mok\u0117ti jo paskolos dal\u012f, viduje nuolat galvo\u010diau, kad prisidedu prie turto, kuris man nepriklauso. O susitarusi d\u0117l ai\u0161kaus mokes\u010dio u\u017e gyvenim\u0105 \u017einau, kokia yra mano atsakomyb\u0117 ir ko nesiekiu \u012fgyti.<\/p>\n<p>Suprantu, kad vien kitoks mok\u0117jimo pavadinimas savaime nepakei\u010dia teisini\u0173 aplinkybi\u0173. Tod\u0117l nusprend\u0117me ai\u0161kiai u\u017esira\u0161yti, koki\u0105 sum\u0105 ir u\u017e k\u0105 mok\u0117siu, kad v\u0117liau nekilt\u0173 nesusipratim\u0173. Man svarbu, kad abu vienodai suprastume m\u016bs\u0173 susitarim\u0105. Juk sulaukus m\u016bs\u0173 am\u017eiaus norisi kuo ma\u017eiau neai\u0161kum\u0173, ypa\u010d kalbant apie namus ir pinigus.<\/p>\n<p>Po \u0161io pokalbio pasijutau gerokai ramiau. Algirdas taip pat atrod\u0117 atsipalaidav\u0119s, nes bent jau \u017einojo, kokia pagalba gali tik\u0117tis i\u0161 man\u0119s. Niekas nebetur\u0117jo sp\u0117lioti, kas k\u0105 tur\u0117jo omenyje. Ir nors prie bendro sprendimo pri\u0117jome ne i\u0161 karto, d\u017eiaugiausi, kad vis d\u0117lto sugeb\u0117jome susitarti.<\/p>\n<h2>Nusprend\u017eiau i\u0161nuomoti savo vieno kambario but\u0105<\/h2>\n<p>Pra\u0117jus ma\u017edaug savaitei prad\u0117jau galvoti, k\u0105 daryti su savo butu. Jis stov\u0117jo tu\u0161\u010dias, ta\u010diau vis tiek reik\u0117jo mok\u0117ti u\u017e jo i\u0161laikym\u0105 ir kartkart\u0117mis u\u017esukti patikrinti, ar viskas gerai. Pardavin\u0117ti nenor\u0117jau, nes b\u016bstas man tebebuvo labai svarbus saugumo garantas. Galiausiai nusprend\u017eiau j\u012f i\u0161nuomoti.<\/p>\n<p>Algird\u0105 \u0161is mano sprendimas nustebino. Jis paklaus\u0117, ar nebijau prarasti savo atsarginio prieglobs\u010dio. Atsakiau, kad butas niekur nedingsta, tik jame laikinai gyvens kitas \u017emogus. Jei kada nors nuspr\u0119s\u010diau gr\u012f\u017eti, visk\u0105 tvarky\u010diau laikydamasi nuomos sutarties s\u0105lyg\u0173. Man patiko mintis, kad galiu i\u0161saugoti nuosavyb\u0119 ir kartu gauti papildom\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n<p>Prad\u0117jau ie\u0161koti tinkamos nuominink\u0117s. Po keli\u0173 ap\u017ei\u016br\u0173 susipa\u017einau su penkiasde\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 buhaltere, kuri nor\u0117jo ramaus buto Vilniuje. Ji kalb\u0117jo mandagiai, atrod\u0117 tvarkinga ir sak\u0117 neauginanti namini\u0173 gyv\u016bn\u0173. Vis d\u0117lto pasteb\u0117jau, kad pati prad\u0117jau klausin\u0117ti taip smulkmeni\u0161kai, tarsi nuo to priklausyt\u0173 visos mano gyvenimo santaupos.<\/p>\n<p>Paklausiau, ar ji nepamir\u0161 palaistyti ant palang\u0117s likusi\u0173 augal\u0173. Ji pa\u017ead\u0117jo tuo pasir\u016bpinti. Tada pasiteiravau, ar r\u016bko balkone, o ji atsak\u0117 apskritai ner\u016bkanti. Galiausiai paklausiau apie sve\u010dius, ir moteris nusijuok\u0117: \u201eMan penkiasde\u0161imt a\u0161tuoneri. Jei kas ir u\u017esuka, tai da\u017eniausiai draug\u0117 su kraujosp\u016bd\u017eio matuokliu.\u201c<\/p>\n<p>Tada ir a\u0161 nusijuokiau. Supratau, kad tikriausiai radau \u017emog\u0173, su kuriuo gal\u0117siu ramiai susitarti. Pasira\u0161\u0117me nuomos sutart\u012f, aptar\u0117me mok\u0117jimus ir buto prie\u017ei\u016br\u0105. Dalis gaunam\u0173 pinig\u0173 dabar skiriama pa\u010diam b\u016bstui i\u0161laikyti, o likusi\u0105 sum\u0105 atidedu santaupoms.<\/p>\n<h2>Algirdas pasi\u016bl\u0117 atsisakyti mano m\u0117nesinio mokes\u010dio<\/h2>\n<p>Su\u017einoj\u0119s, kad prad\u0117jau gauti pajam\u0173 i\u0161 nuomos, Algirdas netik\u0117tai pasi\u016bl\u0117, jog galb\u016bt man visai nebereikia mok\u0117ti t\u0173 100 eur\u0173 u\u017e gyvenim\u0105 pas j\u012f. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nesupratau, kod\u0117l jis taip sako. Juk vos prie\u0161 kelias savaites d\u0117l tos temos tur\u0117jome vien\u0105 nemaloniausi\u0173 pokalbi\u0173 per vis\u0105 pa\u017eint\u012f. Ta\u010diau jo balse nebuvo nei pa\u0161aipos, nei noro v\u0117l gin\u010dytis.<\/p>\n<p>Pasakiau, kad m\u016bs\u0173 susitarimas lieka galioti. Man patiko, kad pagaliau abu ai\u0161kiai suprantame savo finansinius \u012fsipareigojimus. Nenor\u0117jau, kad kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f i\u0161 naujo svarstytume, kas kiek kam skolingas. Algirdas linktel\u0117jo ir daugiau prie \u0161io klausimo nebegr\u012f\u017eo.<\/p>\n<p>Atrod\u0117, kad b\u016btent po to gin\u010do m\u016bs\u0173 bendras gyvenimas tapo net ramesnis. Nebebuvo nepasakyt\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, kuriuos vienas tur\u0117t\u0173 atsp\u0117ti i\u0161 kito nuotaikos. Gal\u0117jome kalb\u0117tis apie pinigus be g\u0117dos, o apie savo baimes \u2013 nesl\u0117pdami j\u0173 po juokeliais. Manau, kad abu i\u0161 to pokalbio ka\u017eko i\u0161mokome.<\/p>\n<h2>Po \u0161e\u0161iasde\u0161imties meil\u0117 kartais prasideda nuo labai prakti\u0161k\u0173 klausim\u0173<\/h2>\n<p>Kai buvau jauna, maniau, kad svarbiausi poros pokalbiai turi b\u016bti apie meil\u0119, i\u0161tikimyb\u0119 ir vaikus. Niekada neb\u016b\u010diau pagalvojusi, kad b\u016bdama \u0161e\u0161iasde\u0161imt vieneri\u0173 rim\u010diausiai gin\u010dysiuosi d\u0117l vienos eilut\u0117s i\u0161laid\u0173 lentel\u0117je. Ta\u010diau dabar suprantu, kad gyvenant kartu prakti\u0161ki dalykai kartais b\u016bna ne ma\u017eiau svarb\u016bs u\u017e gra\u017eius jausmus. Ypa\u010d tada, kai abu \u017emon\u0117s jau turi savo b\u016bstus, \u012fpro\u010dius ir finansinius \u012fsipareigojimus.<\/p>\n<p>Man vis dar gera gyventi su Algirdu. Rytais kartu geriame kav\u0105, vakarais aptariame dien\u0105, o kartais gin\u010dijam\u0117s d\u0117l visi\u0161k\u0173 smulkmen\u0173. Jis vis dar m\u0117gsta miegoti prie praviro lango, o a\u0161 vis dar ie\u0161kau papildomos antklod\u0117s. Kartais jo druskin\u0119 randu visai ne ten, kur palikau, bet dabar tokie dalykai man atrodo miela bendro gyvenimo dalis.<\/p>\n<p>Labiausiai d\u017eiaugiuosi, kad per m\u016bs\u0173 gin\u010d\u0105 Algirdas galiausiai pripa\u017eino ties\u0105. Jis gal\u0117jo ir toliau tvirtinti, kad viskas savaime suprantama, ta\u010diau pasirinko pasakyti, ko bijojo ir ko tik\u0117josi. A\u0161 taip pat atvirai papasakojau apie savo nesaugum\u0105. Galb\u016bt b\u016btent tod\u0117l dabar vienas kit\u0105 suprantame geriau nei prie\u0161 persikraustym\u0105.<\/p>\n<h2>Vien\u0105 ryt\u0105 jis v\u0117l atsis\u0117do prie stalo su lapeliu<\/h2>\n<p>Prie\u0161 kelias dienas at\u0117jusi \u012f virtuv\u0119 pama\u010diau Algird\u0105, susikaupus\u012f prie dar vieno popieriaus lapelio. I\u0161 karto sunerimau ir paklausiau, k\u0105 jis v\u0117l skai\u010diuoja. Algirdas pak\u0117l\u0117 akis ir parei\u0161k\u0117, kad nieko ypatingo. Ta\u010diau a\u0161 jau buvau i\u0161mokusi nepasitik\u0117ti paslaptingais lapeliais ant m\u016bs\u0173 pusry\u010di\u0173 stalo.<\/p>\n<p>\u201ePo t\u0173 195 eur\u0173 turiu teis\u0119 patikrinti kiekvien\u0105 tavo skai\u010diavim\u0105\u201c, \u2013 parei\u0161kiau ir i\u0161tiesiau rank\u0105. Algirdas nusijuok\u0117, bet lapel\u012f vis d\u0117lto padav\u0117. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai tik pirkini\u0173 s\u0105ra\u0161as: duona, pienas, lemput\u0117 voniai ir maistas kaimyn\u0173 katei, kuri\u0105 kartais pri\u017ei\u016brime. Gr\u0105\u017einau lap\u0105 ir i\u0161kilmingai leidau jam toliau ramiai gyventi.<\/p>\n<p>Algirdas atsidar\u0117 \u0161aldytuv\u0105, i\u0161trauk\u0117 s\u016br\u012f ir prad\u0117jo j\u012f pjaustyti. \u017dinoma, pirmasis gabal\u0117lis i\u0161 vienos pus\u0117s buvo storas, o i\u0161 kitos beveik permatomas. Pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f j\u012f ir pasakiau, kad m\u016bs\u0173 bendrame gyvenime vis d\u0117lto liko viena labai rimta problema. Algirdas sunerim\u0119s paklaus\u0117, kas dabar atsitiko.<\/p>\n<p>\u201ePer dvejus metus taip ir nei\u0161mokai normaliai pjaustyti s\u016brio\u201c, \u2013 atsakiau. Jis parei\u0161k\u0117 pjaustantis puikiai, o a\u0161 persp\u0117jau, kad d\u0117l tokio dalyko vien\u0105 dien\u0105 dar galime i\u0161sikraustyti \u012f atskirus butus. Algirdas tik nusijuok\u0117 ir primin\u0117, kad manasis kol kas i\u0161nuomotas. Pasakiau, jog nieko tokio \u2013 palauksiu, kol baigsis nuomos sutartis.<\/p>\n<p>Jis pad\u0117jo t\u0105 kreiv\u0105 s\u016brio gabal\u0117l\u012f ant mano duonos ir past\u016bm\u0117 l\u0117k\u0161t\u0119 ar\u010diau. A\u0161 j\u012f suvalgiau, nors buvo storas beveik kaip ma\u017eas kepsnys. Juk d\u0117l pinig\u0173 mes galiausiai susitar\u0117me, o su tuo s\u016briu, matyt, teks dar ilgai mokytis kantryb\u0117s. Ir jeigu po vis\u0173 rimt\u0173 pokalbi\u0173 did\u017eiausia m\u016bs\u0173 problema liks kreivai pjaustytas s\u016bris, galb\u016bt mums i\u0161 ties\u0173 viskas bus gerai.<\/p>\n<p>O kaip j\u016bs pasielgtum\u0117te mano vietoje? Ar sutiktum\u0117te prisid\u0117ti prie partnerio b\u016bsto paskolos, jeigu persikeltum\u0117te gyventi \u012f jam priklausant\u012f but\u0105? O gal, kaip ir mes su Algirdu, bandytum\u0117te atskirti asmenin\u012f kredit\u0105 nuo sutarto mokes\u010dio u\u017e bendr\u0105 gyvenim\u0105?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Man net akini\u0173 prireik\u0117, kai Algirdas pad\u0117jo ant virtuv\u0117s stalo lapel\u012f su m\u016bs\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidomis. Akiniai, kaip visada, gul\u0117jo prie cukrin\u0117s, nors pati j\u0173 nuolat ie\u0161kau po vis\u0105 but\u0105. U\u017esid\u0117jau juos, perskai\u010diau kelias pirm\u0105sias eilutes ir sustojau ties viena, kurios tikrai nesitik\u0117jau pamatyti. \u201eB\u016bsto paskola \u2013 195 eurai.\u201c Pak\u0117liau akis \u012f Algird\u0105, o jis tuo metu ramiausiai tep\u0117 sviest\u0105 ant duonos, tarsi k\u0105 tik neb\u016bt\u0173 pasi\u016bl\u0119s man apmok\u0117ti dalies jo asmenin\u0117s paskolos. Man \u0161e\u0161iasde\u0161imt vieneri, esu na\u0161l\u0117, o Algirdui \u2013 \u0161e\u0161iasde\u0161imt ketveri. Beveik dvejus metus draugavome, kol galiausiai ry\u017eausi persikelti \u012f jo but\u0105 Vilniuje. Iki tol gyvenau savo nedideliame vieno kambario bute ir buvau pripratusi pati spr\u0119sti, kada eiti miegoti, k\u0105 gaminti ir kur laikyti m\u0117gstamiausi\u0105 puodel\u012f. Persikraustymas po \u0161e\u0161iasde\u0161imties n\u0117ra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti i\u0161 \u0161alies, tod\u0117l ilgai dvejojau. Ta\u010diau pirmasis bendro gyvenimo m\u0117nuo buvo toks jaukus, kad net prad\u0117jau gail\u0117tis anks\u010diau nesutikusi. Ir \u0161tai vien\u0105 ryt\u0105 m\u016bs\u0173 virtuv\u0117je atsirado tas nelaimingas lapelis. Su Algirdu susipa\u017einome per bendr\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105 M\u016bs\u0173 pa\u017eintis prasid\u0117jo visai paprastai. Viena pa\u017e\u012fstama pasi\u016bl\u0117 susitikti su Algirdu, nes, jos nuomone, abu buvome ram\u016bs \u017emon\u0117s ir gal\u0117tume gerai sutarti. Prisipa\u017einsiu, pirmasis susitikimas nebuvo pana\u0161us \u012f romanti\u0161k\u0105 kino scen\u0105. Algirdas kok\u012f ketvirt\u012f valandos ai\u0161kino, kod\u0117l daugiau nebeperka pomidor\u0173 vienoje parduotuv\u0117je netoli savo nam\u0173. S\u0117d\u0117jau prie\u0161ais j\u012f ir mintyse klausiau sav\u0119s, kam man reikia tiek informacijos apie\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":4316,"featured_media":5477,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[59],"tags":[],"class_list":["post-5476","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-skaityk"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5476","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4316"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5476"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5476\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5895,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5476\/revisions\/5895"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5477"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5476"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5476"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5476"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}