![\"\"](\"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/848774852_1420799836123869_5654511400393698554_n.jpg\")
<\/p>\n\u2013 Ji supyks, Maksai…\u00a0\u017dmona tai i\u0161tar\u0117 beveik be garso, net neatsisukdama \u012f mane. Viena ranka ji glaud\u0117 prie sav\u0119s m\u016bs\u0173 kar\u0161\u010diuojant\u012f s\u016bn\u0173, o kita laik\u0117 kempin\u0119, nuo kurios ant grind\u0173 la\u0161\u0117jo pilkos muilo putos. Jos akys buvo \u012fsmeigtos \u012f virtuv\u0117s lang\u0105, u\u017e kurio ka\u017ekas garsiai juok\u0117si, skamb\u0117jo muzika ir aid\u0117jo sve\u010di\u0173 tostai. A\u0161 stov\u0117jau viduryje savo paties nam\u0173 ir negal\u0117jau suprasti vieno dalyko: nuo kada mano \u017emona prad\u0117jo bijoti net atsis\u0117sti savo virtuv\u0117je?<\/p>\n
Puikiai \u017einojau, apie k\u0105 ji kalba. \u201eJi\u201c buvo mano mama, kuri prie\u0161 pusmet\u012f atsikraust\u0117 pas mus neva pad\u0117ti pri\u017ei\u016br\u0117ti vaik\u0105. Tik t\u0105 akimirk\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime supratau, kad tai, k\u0105 laikiau pagalba, mano \u017emonai gal\u0117jo tapti kasdieniu ko\u0161maru. O blogiausia buvo tai, kad vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 pats mok\u0117jau u\u017e \u0161\u012f ko\u0161mar\u0105 ir n\u0117 karto rimtai nepasidom\u0117jau, kas i\u0161 ties\u0173 vyksta namuose.<\/p>\n
T\u0105 dien\u0105 m\u016bs\u0173 s\u016bnui Timukui sukako vieneri metai. Pirm\u0105 kart\u0105 per pusmet\u012f papra\u0161iau darbe leisti gr\u012f\u017eti anks\u010diau, nes labai nor\u0117jau bent \u0161i\u0105 ypating\u0105 dien\u0105 praleisti su \u0161eima. Dirbu statyb\u0173 darb\u0173 vadovu, tod\u0117l m\u016bs\u0173 darbo dienos retai baigiasi laiku. Kaip tik betonavome naujo daugiabu\u010dio perdang\u0105, ir kolega \u012f mane pa\u017ei\u016br\u0117jo taip, lyg b\u016b\u010diau papra\u0161\u0119s vis\u0173 met\u0173 atostog\u0173.<\/p>\n
\u2013 \u0160iandien ma\u017eajam metukai, \u2013 paai\u0161kinau jam. \u2013 Noriu gr\u012f\u017eti namo, kol jis dar nemiega.<\/p>\n
\u2013 Va\u017eiuok jau, t\u0117veli, \u2013 numojo ranka. \u2013 Tik rytoj nepav\u0117luok.<\/p>\n
Automobilyje ant keleivio s\u0117dyn\u0117s gul\u0117jo konditerijoje nupirktas medaus tortas. Ant jo puikavosi m\u0117lynas me\u0161kiukas ir didelis skai\u010dius \u201e1\u201c. Pardav\u0117ja net du kartus paklaus\u0117, ar tikrai sugeb\u0117siu tort\u0105 parve\u017eti per toki\u0105 kaitr\u0105, o galiausiai \u012fd\u0117jo papildom\u0105 \u0161aldymo paket\u0105. A\u0161 va\u017eiuodamas vis \u017evilg\u010diojau \u012f d\u0117\u017eut\u0119 ir \u0161ypsojausi, \u012fsivaizduodamas, kaip Timukas bandys paliesti me\u0161kiuk\u0105 savo ma\u017eais pir\u0161tukais.<\/p>\n
Daiktad\u0117\u017e\u0117je gul\u0117jo sidabrinis \u0161auk\u0161telis su i\u0161graviruotu s\u016bnaus vardu \u2013 Timof\u0117jus. Tokius \u0161auk\u0161telius paprastai dovanoja i\u0161dygus pirmajam dantukui, bet a\u0161 \u0161i\u0105 akimirk\u0105, kaip ir daugel\u012f kit\u0173, buvau praleid\u0119s. Apie pirm\u0105j\u012f Timuko dantuk\u0105 su\u017einojau i\u0161 nuotraukos, kuri\u0105 Ira atsiunt\u0117 \u0161e\u0161t\u0105 ryto, kai jau buvau darbe. Tod\u0117l nusprend\u017eiau, kad bent pirm\u0105j\u012f gimtadien\u012f privalau prisiminti ne i\u0161 telefono ekrano.<\/p>\n
Ant galin\u0117s s\u0117dyn\u0117s dar gul\u0117jo popierinis mai\u0161elis su dovana \u017emonai. Viduje buvo rugiag\u0117li\u0173 m\u0117lynumo linin\u0117 suknel\u0117, papuo\u0161ta siuvin\u0117ta apykakle. Ira j\u0105 matavosi dar gegu\u017e\u0119, vienoje nedidel\u0117je parduotuv\u0117je. Atsimenu, kaip ji apsisuko prie\u0161 veidrod\u012f, trumpam nusi\u0161ypsojo, o paskui gr\u0105\u017eino suknel\u0119 ant pakabos.<\/p>\n
\u2013 Kam man dabar tokia? \u2013 tada pasak\u0117. \u2013 Tai su vaiku, tai prie puod\u0173. Kur a\u0161 ja eisiu?<\/p>\n
<\/p>\n
Po savait\u0117s gr\u012f\u017eau \u012f t\u0105 parduotuv\u0119 ir suknel\u0119 nupirkau. Nor\u0117jau j\u0105 padovanoti b\u016btent per s\u016bnaus gimtadien\u012f, nes man atrod\u0117, kad Ira pastaruoju metu pernelyg retai \u0161ypsosi. Tada dar nesupratau, kokia tikroji jos li\u016bdesio prie\u017eastis.<\/p>\n
Po t\u0117vo mirties mano mama viena gyveno Karlivkoje. Kai gim\u0117 Timukas, ji pati pasi\u016bl\u0117 kuriam laikui persikelti pas mus. Kalb\u0117jo labai \u012ftikinamai: mes jauni, patirties ma\u017eai, vaikui reikia d\u0117mesio, o ji ir pagamins, ir pasir\u016bpins k\u016bdikiu, ir \u012f turg\u0173 nueis. Man toks pasi\u016blymas atrod\u0117 tikras i\u0161sigelb\u0117jimas, nes dirbdavau nuo ankstaus ryto iki vakaro.<\/p>\n
\u2013 Tu, s\u016bneli, tik dirbk ir nesijaudink, \u2013 sakydavo mama. \u2013 A\u0161 viskuo pasir\u016bpinsiu.<\/p>\n
Ir a\u0161 nesijaudinau. Kiekvieno m\u0117nesio pirm\u0105 dien\u0105 pervesdavau mamai dvide\u0161imt penkis t\u016bkstan\u010dius grivin\u0173. Tie pinigai buvo skirti maistui, komunaliniams mokes\u010diams ir viskam, ko reikia Timukui. Mama tvirtino, kad taip visiems patogiau, nes ji nuolat b\u016bna namuose ir geriausiai mato, ko tr\u016bksta.<\/p>\n
Kai skambindavau \u017emonai, ji beveik visada atsakydavo vienodai: \u201eViskas gerai, Maksai.\u201c Fone da\u017enai gird\u0117davau mamos bals\u0105, kuris skamb\u0117davo linksmai ir r\u016bpestingai. \u201eIra, duok man, pati padarysiu! Pasakyk Maksimui, kad nesir\u016bpint\u0173\u201c, \u2013 kartodavo ji. Man t\u0173 keli\u0173 sakini\u0173 pakakdavo, kad ramia \u0161irdimi gr\u012f\u017e\u010diau prie darbo.<\/p>\n
Dabar \u017einau, kad gird\u0117jau tik tai, k\u0105 nor\u0117jau gird\u0117ti. Nepasteb\u0117jau, kaip Ira nustojo pasakoti apie savo dien\u0105, kaip vis re\u010diau susitikdavo su draug\u0117mis ir kaip kiekvien\u0105 kart\u0105, man gr\u012f\u017eus namo, mama rasdavo prog\u0105 paai\u0161kinti, kad \u017emona pavargusi, jautri arba per daug visk\u0105 ima \u012f \u0161ird\u012f. O a\u0161 tik linktel\u0117davau. Juk mama atva\u017eiavo pad\u0117ti.<\/p>\n
Priva\u017eiav\u0119s m\u016bs\u0173 gatv\u0119 i\u0161 prad\u017ei\u0173 net pamaniau, kad supainiojau namus. Palei abi kelio puses stov\u0117jo automobiliai, o ka\u017ekas savo sen\u0105 \u201eLanos\u201c buvo pastat\u0119s tiesiai ant vejos prie m\u016bs\u0173 varteli\u0173. I\u0161 kiemo sklido tokia garsi muzika, kad net kaimyn\u0173 languose virp\u0117jo stiklai. \u012eva\u017eiavim\u0105 buvo u\u017etv\u0117r\u0119 sve\u010di\u0173 automobiliai, tod\u0117l sav\u0105j\u012f palikau tol\u0117liau.<\/p>\n
Vos \u012f\u017eengiau pro vartelius, prie\u0161ais i\u0161dygo d\u0117d\u0117 Tolikas, mamos sesers vyras. Rankose jis ne\u0161\u0117 did\u017eiul\u012f pad\u0117kl\u0105 kreve\u010di\u0173, o mane pasveikino taip abejingai, lyg b\u016b\u010diau atsitiktinis praeivis. Po dideliu rie\u0161utmed\u017eiu stov\u0117jo i\u0161nuomota palapin\u0117 su girliandomis. Po ja prie dviej\u0173 ilg\u0173 stal\u0173 s\u0117d\u0117jo beveik dvide\u0161imt \u017emoni\u0173, kuri\u0173 dal\u012f paskutin\u012f kart\u0105 buvau mat\u0119s tik vestuv\u0117se ar laidotuv\u0117se.<\/p>\n
Ant stal\u0173 buvo visko: \u0161a\u0161lyk\u0173, keptos anties, raudonos \u017euvies, kreve\u010di\u0173, s\u016bri\u0173 ir m\u0117sos u\u017ekand\u017ei\u0173. Mama vaik\u0161\u010diojo tarp sve\u010di\u0173 pasipuo\u0161usi nauja suknele, o ausyse blizg\u0117jo man nematyti auskarai. Ji pyl\u0117 g\u0117rim\u0105 tetai Liudai ir taip garsiai gyr\u0117si, kad jos \u017eod\u017eius gird\u0117jo pus\u0117 kiemo. Pasak jos, mano u\u017edarbis buvo puikus, o pinigus jai patik\u0117davau tod\u0117l, kad ji vienintel\u0117 mok\u0117jo protingai tvarkyti nam\u0173 \u016bk\u012f.<\/p>\n
\u2013 O kur Ira? \u2013 paklaus\u0117 teta Liuda, dairydamasi aplinkui.<\/p>\n
\u2013 Virtuv\u0117je, \u2013 ner\u016bpestingai atsak\u0117 mama. \u2013 Tegul pirma indus suplaus, paskui kavos atne\u0161.<\/p>\n
Tada mama pak\u0117l\u0117 taur\u0119 ir nusijuok\u0117.<\/p>\n
\u2013 \u0160iuose namuose \u0161eiminink\u0117 esu a\u0161, Liuda. O marti k\u0105? Vaik\u0105 pagimd\u0117, tegul dabar nam\u0173 ruo\u0161a u\u017esiima.<\/p>\n
Keli sve\u010diai nejaukiai sukikeno. Kiti nuleido akis \u012f savo l\u0117k\u0161tes, apsimesdami, kad nieko negird\u0117jo. A\u0161 trumpam sustingau prie varteli\u0173, nes iki tos dienos nebuvau gird\u0117j\u0119s, kad mama taip kalb\u0117t\u0173 apie mano \u017emon\u0105. Tada pad\u0117jau torto d\u0117\u017e\u0119 ant suolelio ir nu\u0117jau tiesiai \u012f namus.<\/p>\n
Virtuv\u0117je tvyrojo nepakeliamas kar\u0161tis. Remonto dar nebuvome baig\u0119, kondicionieriaus netur\u0117jome, o vienintelis ventiliatorius stov\u0117jo kieme prie sve\u010di\u0173 stalo. V\u0117liau su\u017einojau, kad mama pati liep\u0117 j\u012f ten i\u0161ne\u0161ti, nes sve\u010diams es\u0105 buvo per tvanku. Virtuv\u0117s langas buvo u\u017edarytas, nes mama tvirtino, jog skersv\u0117jis pavojingas vaikui.<\/p>\n
Ira s\u0117d\u0117jo ant \u017eemos taburet\u0117s prie kriaukl\u0117s. Ant vienos rankos ji laik\u0117 Timuk\u0105, kuris buvo priglaud\u0119s skruost\u0105 prie jos peties, o kita ranka \u0161veit\u0117 did\u017eiul\u012f riebaluot\u0105 kepimo ind\u0105. Burnoje ji laik\u0117 sud\u017ei\u016bvusios duonos gabal\u0117l\u012f ir retkar\u010diais jo atsik\u0105sdavo. Atrod\u0117 kaip \u017emogus, kuris neturi n\u0117 penki\u0173 minu\u010di\u0173 ramiai pavalgyti.<\/p>\n
Pri\u0117jau ir atsargiai pa\u0117miau s\u016bn\u0173 ant rank\u0173. Jis buvo kar\u0161tas \u2013 ne \u0161iltas nuo tvankaus kambario, o taip kar\u0161tas, kad man i\u0161 karto suspaud\u0117 kr\u016btin\u0119. Jo kv\u0117pavimas buvo da\u017enas ir pavir\u0161utini\u0161kas. Timukas vos pramerk\u0117 akis, pa\u017evelg\u0117 \u012f mane ir v\u0117l bej\u0117gi\u0161kai prisiglaud\u0117.<\/p>\n
Pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012f Ir\u0105. Jos vestuvinis \u017eiedas ant pir\u0161to laisvai sukiojosi, nors anks\u010diau buvo kaip tik. Veidas atrod\u0117 i\u0161bal\u0119s, po akimis tamsavo gil\u016bs \u0161e\u0161\u0117liai, o bandydama atsistoti ji tur\u0117jo \u012fsikibti \u012f stalvir\u0161\u012f. Ta\u010diau vos atsitiesusi v\u0117l i\u0161ties\u0117 rank\u0105 prie ne\u0161varios l\u0117k\u0161t\u0117s.<\/p>\n
\u2013 Kod\u0117l tu \u010dia plauni indus? \u2013 paklausiau. \u2013 Kod\u0117l niekas nepri\u017ei\u016bri Timuko?<\/p>\n
\u2013 Mama sak\u0117, kad kol visko nei\u0161plausiu, s\u0117stis negalima, \u2013 vos girdimai atsak\u0117 Ira. \u2013 Dar reikia kavos sve\u010diams nune\u0161ti.<\/p>\n
A\u0161 pa\u0117miau l\u0117k\u0161t\u0119 i\u0161 jos rank\u0173 ir pad\u0117jau atgal \u012f kriaukl\u0119. Visame name nesigird\u0117jo n\u0117 vieno \u017emogaus, kuris b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119s paklausti, ar vaikui geriau. U\u017etat pro lang\u0105 gird\u0117josi dar vienas garsus tostas. T\u0105 akimirk\u0105 mane u\u017epl\u016bdo toks pyktis, kad net i\u0161sigandau savo paties min\u010di\u0173.<\/p>\n
\u2013 Apsiauk batus, Ira. Va\u017eiuojame.<\/p>\n
Ji nekrustel\u0117jo ir tik pa\u017evelg\u0117 \u012f palapin\u0119 u\u017e lango.<\/p>\n
\u2013 Ji supyks, Maksai…<\/p>\n
Ir \u0161tai tada supratau, kad ka\u017ekas m\u016bs\u0173 namuose yra baisiai negerai. Mano \u017emona stov\u0117jo vos laikydamasi ant koj\u0173, m\u016bs\u0173 s\u016bnui reik\u0117jo pagalbos, o ji labiau u\u017e visk\u0105 bijojo mano mamos pyk\u010dio. Ne\u017einau, kas mane t\u0105 akimirk\u0105 sukr\u0117t\u0117 labiau \u2013 jos baim\u0117 ar suvokimas, kad iki \u0161iol apie j\u0105 nieko ne\u017einojau.<\/p>\n
Nu\u0117jau \u012f miegam\u0105j\u012f, pasi\u0117miau Timuko daikt\u0173 krep\u0161\u012f, Iros rankin\u0119 ir jos telefon\u0105. Gr\u012f\u017e\u0119s radau \u017emon\u0105 vis dar stovin\u010di\u0105 prie kriaukl\u0117s. \u0160\u012f kart\u0105 nieko nebeai\u0161kinau, tik padaviau jai batus. Ji apsimov\u0117 juos taip tyliai, tarsi net dabar bijot\u0173 kam nors sutrukdyti.<\/p>\n
I\u0161ved\u017eiau j\u0105 \u012f kiem\u0105, prisegiau Timuk\u0105 automobilio k\u0117dut\u0117je ir pad\u0117jau \u017emonai atsis\u0117sti \u0161alia. Tort\u0105 buvau pamir\u0161\u0119s ant suolelio, tod\u0117l skub\u0117damas past\u016bmiau d\u0117\u017e\u0119 prie varteli\u0173. Per permatom\u0105 dangtel\u012f ma\u010diau, kad m\u0117lynas me\u0161kiukas jau pakryp\u0119s \u012f \u0161on\u0105, o kremas prad\u0117j\u0119s tirpti. Ta\u010diau tuo metu man buvo visi\u0161kai nesvarbu, kas atsitiks tortui.<\/p>\n
Mama i\u0161b\u0117go i\u0161 kiemo kaip tik tada, kai rengiausi u\u017edaryti automobilio dureles. Jai i\u0161 paskos at\u0117jo teta Liuda ir d\u0117d\u0117 Tolikas. Pama\u010diusi \u017ei\u016brovus, mama akimirksniu pakeit\u0117 bals\u0105 \u2013 i\u0161 piktos \u0161eiminink\u0117s virto sald\u017eiai besi\u0161ypsan\u010dia, susir\u016bpinusia moterimi.<\/p>\n
\u2013 Maksim\u0117li, s\u016bneli, kur j\u016bs dabar? Ira tiesiog pervargo, prisigalvojo visoki\u0173 dalyk\u0173. Juk \u017einai, kad a\u0161 visk\u0105 darau d\u0117l j\u016bs\u0173 \u0161eimos.<\/p>\n
Neatsakiau. Pasilenkiau prie atidaryt\u0173 automobilio dureli\u0173 ir paklausiau \u017emonos:<\/p>\n
\u2013 Ira, mama \u017einojo, kad Timukas serga?<\/p>\n
Ji tyliai linktel\u0117jo.<\/p>\n
\u2013 Na ir kas \u010dia tokio? \u2013 suskubo \u012fsiterpti mama. \u2013 Dantukai jam dygsta! Truput\u012f kar\u0161\u010diuoja, ir jau reikia panikuoti? Visi vaikai taip auga!<\/p>\n
Atsitraukiau per \u017eingsn\u012f, i\u0161sitraukiau telefon\u0105 ir surinkau 103 \u2013 greitosios medicinos pagalbos numer\u012f. Pasakiau dispe\u010derei, kad vaikui vieneri metai, jis stipriai kar\u0161\u010diuoja ir da\u017enai kv\u0117puoja, o jo mama vos laikosi ant koj\u0173. Nurod\u017eiau adres\u0105 ir atsakiau \u012f visus klausimus. Dispe\u010der\u0117 patvirtino, kad pagalbos brigada siun\u010diama, ir papra\u0161\u0117 likti \u0161alia vaiko.<\/p>\n
Kol lauk\u0117me, mama visiems ai\u0161kino, kad a\u0161 keliu skandal\u0105 d\u0117l menknieki\u0173. Teta Liuda kur\u012f laik\u0105 tyl\u0117jo, bet galiausiai paklaus\u0117, kod\u0117l mama vis vadina m\u016bs\u0173 nam\u0105 savu. Pasirodo, ji giminai\u010diams buvo pasakojusi, kad pad\u0117jo j\u012f nupirkti. A\u0161 atsidariau telefone aplank\u0105, kur\u012f buvau i\u0161saugoj\u0119s dar tada, kai su Ira tvark\u0117me namo dokumentus.<\/p>\n
\u2013 \u0160tai, \u2013 pasakiau ir parod\u017eiau tetai registracijos i\u0161ra\u0161\u0105. \u2013 \u0160io namo savininkai esame mes su Ira. Abu.<\/p>\n
Dokumentuose ai\u0161kiai buvo \u012fra\u0161yti du vardai: Maksimas Kovalenka ir Iryna Kovalenko. Tada atsidariau banko program\u0117l\u0119 ir parod\u017eiau reguliarius pervedimus mamai. Kiekvieno m\u0117nesio pirm\u0105 dien\u0105 ta pati suma \u2013 dvide\u0161imt penki t\u016bkstan\u010diai grivin\u0173, o paskirtyje para\u0161yta: \u201eMamai nam\u0173 \u016bkiui.\u201c Teta Liuda ilgai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f ekran\u0105, paskui pak\u0117l\u0117 akis \u012f savo seser\u012f.<\/p>\n
\u2013 Lena, tai tu mums visiems melavai? \u2013 tyliai paklaus\u0117 ji.<\/p>\n
Mama prav\u0117r\u0117 burn\u0105 atsakyti, bet kaip tik tada u\u017e nugar\u0173 sugirg\u017ed\u0117jo verandos durys.<\/p>\n
Ant laipteli\u0173 stov\u0117jo mano pusseser\u0117 Vika. Rankose ji laik\u0117 didel\u012f juod\u0105 mai\u0161\u0105, kuris buvo taip prikim\u0161tas, kad jai teko j\u012f apkabinti abiem rankomis. Pama\u010diusi mus visus prie varteli\u0173, ji sustojo. O mama staiga i\u0161balo taip, lyg k\u0105 tik b\u016bt\u0173 i\u0161girdusi blogiausi\u0105 naujien\u0105 gyvenime.<\/p>\n
\u2013 Vika, ne\u0161k atgal! \u2013 staiga suriko ji. \u2013 A\u0161 tau sakiau i\u0161ne\u0161ti pro galines duris!<\/p>\n
Visi nutilome. Vika sutrikusi pa\u017evelg\u0117 \u012f mam\u0105, tada \u012f mane ir l\u0117tai nuleido mai\u0161\u0105 ant \u017eem\u0117s. Jis prasiv\u0117r\u0117, o i\u0161 vidaus i\u0161lindo spalvotas dovan\u0173 popierius ir nedidelio pliu\u0161inio ki\u0161kio ausis.<\/p>\n
\u2013 Kas \u010dia? \u2013 paklausiau.<\/p>\n
\u2013 Timuko dovanos, \u2013 atsak\u0117 Vika. \u2013 Teta Lena liep\u0117 visk\u0105 surinkti ir \u012fd\u0117ti \u012f jos automobil\u012f. Sak\u0117, kad pati nuspr\u0119s, k\u0105 vaikui palikti, o k\u0105 gr\u0105\u017einti \u012f parduotuv\u0119.<\/p>\n
Prisiklaupiau ir praskleid\u017eiau mai\u0161\u0105. Viduje buvo vaiki\u0161k\u0173 drabu\u017e\u0117li\u0173, \u017eaisl\u0173, sauskelni\u0173 pakuot\u0117, knygeli\u0173 ir keli sveikinim\u0173 vokai. Ant vieno didel\u0117mis raid\u0117mis buvo u\u017era\u0161yta: \u201eTimof\u0117jui \u2013 pirmojo gimtadienio proga.\u201c Tai buvo dovanos mano s\u016bnui, ta\u010diau jos ka\u017ekod\u0117l buvo surinktos \u012f \u0161iuk\u0161li\u0173 mai\u0161\u0105.<\/p>\n
\u2013 O vokai? \u2013 paklaus\u0117 teta Liuda, \u017ei\u016br\u0117dama \u012f mam\u0105. \u2013 Juk juose pinigai vaikui.<\/p>\n
Mama pam\u0117gino paimti mai\u0161\u0105 i\u0161 Vikos rank\u0173, bet \u0161i atsitrauk\u0117. Tada mama parei\u0161k\u0117, kad jai reikia padengti \u0161vent\u0117s i\u0161laidas, nes tokia puota kainavo nema\u017eai. Pasak\u0117 tai taip paprastai, tarsi visi\u0161kai savaime suprantama b\u016bt\u0173 pirmojo gimtadienio dovanas panaudoti savo surengtam pokyliui. A\u0161 net kelias akimirkas neradau \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n
\u2013 Vadinasi, u\u017e pinigus, kuriuos tau pervedu maistui ir vaikui, tu surengei \u0161vent\u0119 savo gimin\u0117ms? \u2013 pagaliau paklausiau. \u2013 O dabar dar nori pasiimti Timuko dovanas, kad u\u017e j\u0105 atsiskaitytum?<\/p>\n
\u2013 A\u0161 stengiausi d\u0117l j\u016bs\u0173! \u2013 atkirto mama. \u2013 Ar tu supranti, kiek \u017emoni\u0173 at\u0117jo? Negi tur\u0117jau juos vai\u0161inti vien sumu\u0161tiniais?<\/p>\n
\u2013 A\u0161 n\u0117 vieno i\u0161 j\u0173 nekvie\u010diau, mama. Ir Ira nekviet\u0117. M\u016bs\u0173 s\u016bnus serga, mano \u017emona vos pastovi, o tu r\u016bpiniesi, kad sve\u010diams nepritr\u016bkt\u0173 kreve\u010di\u0173.<\/p>\n
Mama v\u0117l prad\u0117jo kalb\u0117ti apie ned\u0117kingum\u0105, bet jos \u017eod\u017eius nutrauk\u0117 i\u0161 gatv\u0117s pasigirdusi sirena. Prie namo sustojo greitosios automobilis. Visa kita t\u0105 akimirk\u0105 tapo nebesvarbu.<\/p>\n
Medikai greitai ap\u017ei\u016br\u0117jo Timuk\u0105 ir nusprend\u0117 ve\u017eti j\u012f \u012f ligonin\u0119 i\u0161samesniems tyrimams. Ira s\u0117do \u012f greitosios automobil\u012f kartu su s\u016bnumi, o a\u0161 va\u017eiavau paskui savuoju. Vis\u0105 keli\u0105 rankos taip stipriai spaud\u0117 vair\u0105, kad v\u0117liau net skaud\u0117jo pir\u0161tus. Galvoje nuolat skamb\u0117jo mamos \u017eod\u017eiai: \u201eTik dantukai dygsta.\u201c<\/p>\n
Ligonin\u0117je Timukui atliko tyrimus, steb\u0117jo jo kv\u0117pavim\u0105 ir prad\u0117jo reikaling\u0105 gydym\u0105. Gydytojai nustat\u0117 plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105 ir paai\u0161kino, kad d\u0117l kar\u0161\u010diavimo bei pada\u017en\u0117jusio kv\u0117pavimo laukti namuose neb\u016bt\u0173 buv\u0119 protinga. I\u0161gird\u0119s diagnoz\u0119 pajutau, kaip per nugar\u0105 per\u0117jo \u0161altis. Jei t\u0105 dien\u0105 neb\u016b\u010diau i\u0161 darbo gr\u012f\u017e\u0119s anks\u010diau, ne\u017einau, kiek dar laiko Ira b\u016bt\u0173 likusi viena su sergan\u010diu vaiku ir kalnu ind\u0173.<\/p>\n
Po kurio laiko medikai ap\u017ei\u016br\u0117jo ir Ir\u0105. Ji buvo labai i\u0161sekusi, beveik nieko nevalgiusi ir vis\u0105 dien\u0105 praleidusi kar\u0161toje virtuv\u0117je. Kai slaugytoja atne\u0161\u0117 jai vandens ir pasi\u016bl\u0117 pris\u0117sti, \u017emona i\u0161 prad\u017ei\u0173 net sutriko. O kai gavo maisto, kelias minutes tiesiog \u017ei\u016br\u0117jo \u012f l\u0117k\u0161t\u0119, lyg b\u016bt\u0173 pamir\u0161usi, kaip atrodo ram\u016bs piet\u016bs.<\/p>\n
Atsis\u0117dau \u0161alia. \u017dmona tyl\u0117jo, pir\u0161tais glostydama savo vestuvin\u012f \u017eied\u0105. Tada paklausiau to, ko tur\u0117jau paklausti jau prie\u0161 daugel\u012f m\u0117nesi\u0173:<\/p>\n
\u2013 Ira, kiek laiko taip gyvenai?<\/p>\n
Ji ne i\u0161 karto atsak\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tik g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais, o paskui pasak\u0117, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 mama i\u0161 ties\u0173 pad\u0117davo. Bet po keli\u0173 savai\u010di\u0173 prad\u0117jo ai\u0161kinti, kaip reikia laikyti vaik\u0105, kiek laiko j\u012f maitinti, kada valyti namus ir kiek pinig\u0173 leid\u017eiama i\u0161leisti. Galiausiai Ira nebegal\u0117jo nieko nuspr\u0119sti nepasitarusi su mano mama.<\/p>\n
\u2013 Ji sakydavo, kad tu jai duodi pinigus, vadinasi, ji visk\u0105 sprend\u017eia, \u2013 tyliai kalb\u0117jo \u017emona. \u2013 Kai pasakiau, kad noriu pati nupirkti Timukui drabu\u017e\u0117li\u0173, atsak\u0117, jog neturiu teis\u0117s \u0161vaistyti tavo u\u017edarbio. O kai prie\u0161taraudavau, sakydavo, kad tu vis tiek patik\u0117si ja, ne manimi.<\/p>\n
\u2013 Kod\u0117l man nieko nesakei? \u2013 i\u0161spr\u016bdo man.<\/p>\n
Ira pak\u0117l\u0117 akis. Ir tas jos \u017evilgsnis man buvo skaudesnis u\u017e bet kokius priekai\u0161tus.<\/p>\n
\u2013 Sakiau, Maksai. Pameni, kai klausiau, ar gal\u0117tume pabandyti pagyventi be tavo mamos? Tu atsakei, kad ji tik nori gero. Kai papra\u0161iau, kad bent dal\u012f pinig\u0173 pervestum man, sakei, jog mamai taip patogiau. Kai kart\u0105 verkiau telefonu, tu papra\u0161ei nekalb\u0117ti taip apie \u017emog\u0173, kuris mums padeda.<\/p>\n
Nor\u0117jau ka\u017ek\u0105 atsakyti, bet netur\u0117jau k\u0105. Prisiminiau visas tas akimirkas ir supratau, kad ji nemeluoja. Ji band\u0117 kalb\u0117ti, o a\u0161 visk\u0105 nutraukdavau sakiniu: \u201eMama juk stengiasi.\u201c Man buvo patogu taip galvoti, nes tuomet nereik\u0117jo nieko keisti.<\/p>\n
\u2013 Atleisk man, \u2013 pagaliau pasakiau. \u2013 A\u0161 tur\u0117jau tave i\u0161girsti.<\/p>\n
\u2013 Man dabar nereikia pa\u017ead\u0173, Maksai, \u2013 atsak\u0117 ji. \u2013 Man reikia, kad m\u016bs\u0173 namuose gal\u0117\u010diau nebijoti.<\/p>\n
T\u0105 vakar\u0105 mama man skambino vienuolika kart\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117jo su\u017einoti, k\u0105 pasakiau giminai\u010diams, v\u0117liau kaltino mane sugadinus \u0161vent\u0119, o galiausiai ra\u0161\u0117, kad d\u0117l visko kalta Ira. \u012e n\u0117 vien\u0105 gin\u010d\u0105 nesiv\u0117liau. Para\u0161iau tik trump\u0105 \u017einut\u0119: \u201eTimukas ligonin\u0117je. Kai gr\u012f\u0161ime, pasikalb\u0117sime. Iki tol neliesk Iros ir vaiko daikt\u0173.\u201c<\/p>\n
Kit\u0105 ryt\u0105 man paskambino Vika. Ji atsipra\u0161\u0117, kad nepasteb\u0117jo, kas vyko m\u016bs\u0173 namuose, ir pasak\u0117, kad juod\u0105 mai\u0161\u0105 su dovanomis paliko Timuko kambaryje. Vok\u0173 ji neatidar\u0117, o visi sve\u010di\u0173 atne\u0161ti daiktai buvo savo vietose. Dar prid\u016br\u0117, kad teta Liuda labai susipyko su mama ir pirmoji i\u0161va\u017eiavo i\u0161 \u0161vent\u0117s.<\/p>\n
Po keli\u0173 dien\u0173, kai Timuko b\u016bkl\u0117 pager\u0117jo, su Ira rimtai pasikalb\u0117jome apie tai, kaip gyvensime toliau. Pirmiausia paklausiau, ko nori ji. Ne k\u0105 pasakys mama, ne k\u0105 pagalvos gimin\u0117s ir ne kaip man bus patogiau, o ko nori mano \u017emona. Ji ilgai tyl\u0117jo, paskui pasak\u0117, kad nebenori gyventi po vienu stogu su mano mama.<\/p>\n
A\u0161 sutikau. Kai gr\u012f\u017eome i\u0161 ligonin\u0117s, pasakiau mamai, kad jos pagalbos daugiau nebereikia ir kad ji turi gr\u012f\u017eti \u012f savo namus Karlivkoje. Pasi\u016bliau pad\u0117ti susid\u0117ti daiktus, pasir\u016bpinti kelione ir duoti laiko visk\u0105 ramiai susitvarkyti. Ta\u010diau sprendimo nekei\u010diau.<\/p>\n
\u2013 Tu mane i\u0161varai? \u2013 paklaus\u0117 mama, suspaudusi l\u016bpas. \u2013 Po visko, k\u0105 d\u0117l tav\u0119s padariau?<\/p>\n
\u2013 Ne, mama. A\u0161 pra\u0161au tav\u0119s gr\u012f\u017eti \u012f savo namus. Tu atva\u017eiavai pad\u0117ti m\u016bs\u0173 \u0161eimai, bet mano \u017emona prad\u0117jo bijoti savo pa\u010dios virtuv\u0117je. A\u0161 daugiau taip gyventi neleisiu.<\/p>\n
\u2013 Ji tave prie\u0161 mane nuteik\u0117!<\/p>\n
\u2013 Ne. A\u0161 pats pama\u010diau, kas vyksta. Ir per ilgai apsime\u010diau nematantis.<\/p>\n
Mama verk\u0117, pyko, skambino giminai\u010diams ir pasakojo, kad marti at\u0117m\u0117 i\u0161 jos s\u016bn\u0173. Bet \u0161\u012f kart\u0105 nepuoliau visiems teisintis. \u017dinojau, kad kiekvienas gali tur\u0117ti savo nuomon\u0119, ta\u010diau tik mes su Ira tur\u0117jome teis\u0119 spr\u0119sti, kas gyvens m\u016bs\u0173 namuose ir kaip bus auginamas m\u016bs\u0173 vaikas. Po keli\u0173 dien\u0173 mama i\u0161va\u017eiavo.<\/p>\n
Kai namai pagaliau nurimo, i\u0161 automobilio parsine\u0161iau mai\u0161el\u012f su m\u0117lyna suknele. Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 ji gul\u0117jo ant galin\u0117s s\u0117dyn\u0117s, lyg priminimas apie \u0161vent\u0119, kuri taip ir ne\u012fvyko. Padaviau j\u012f Irai ir pasakiau, kad buvau nupirk\u0119s jai dovan\u0105 dar gegu\u017e\u0119. Ji atsargiai i\u0161\u0117m\u0117 suknel\u0119 ir kelias akimirkas tiesiog laik\u0117 j\u0105 rankose.<\/p>\n
\u2013 Tu prisiminei? \u2013 paklaus\u0117.<\/p>\n
\u2013 \u017dinoma. Tu tada taip gra\u017eiai \u0161ypsojaisi prie\u0161 veidrod\u012f.<\/p>\n
Ira prispaud\u0117 suknel\u0119 prie kr\u016btin\u0117s. Tada pirm\u0105 kart\u0105 per daugel\u012f m\u0117nesi\u0173 ji pravirko ne i\u0161 nuovargio ar baim\u0117s. Band\u017eiau j\u0105 apkabinti, bet ji papurt\u0117 galv\u0105 ir pasak\u0117, kad jai tiesiog reikia truput\u012f laiko. A\u0161 atsis\u0117dau \u0161alia ir pirm\u0105 kart\u0105 niekur neskub\u0117jau.<\/p>\n
Nuo tada daug k\u0105 pakeit\u0117me. \u0160eimos i\u0161laidas prad\u0117jome planuoti kartu, o pinigai vaikui daugiau nekeliavo per kit\u0173 \u017emoni\u0173 rankas. Nam\u0173 darbais taip pat \u0117m\u0117m\u0117s dalytis, nes supratau, kad neu\u017etenka vien parne\u0161ti atlyginim\u0105 ir manyti, jog visa kita ka\u017ekaip susitvarkys savaime. Prad\u0117jau anks\u010diau gr\u012f\u017eti namo bent kelias dienas per savait\u0119, kad Ira gal\u0117t\u0173 pails\u0117ti, i\u0161eiti pasivaik\u0161\u010dioti ar tiesiog ramiai i\u0161gerti arbatos.<\/p>\n
\u017dinoma, per vien\u0105 vakar\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimas netapo tobulas. Ira vis dar kr\u016bptel\u0117davo i\u0161girdusi netik\u0117t\u0105 triuk\u0161m\u0105 virtuv\u0117je, o kartais prie\u0161 k\u0105 nors pirkdama automati\u0161kai paklausdavo, ar galima. Kiekvien\u0105 kart\u0105 man suspausdavo \u0161ird\u012f, nes suprasdavau, kaip giliai \u012fsi\u0161aknijusi baim\u0117. Ta\u010diau pama\u017eu ji v\u0117l prad\u0117jo juoktis, planuoti susitikimus su draug\u0117mis ir rinktis, k\u0105 pati nori veikti.<\/p>\n
Pra\u0117jus savaitei, kai Timukas jau jaut\u0117si geriau, sureng\u0117me ma\u017e\u0105 \u0161eimos \u0161vent\u0119. Nebuvo joki\u0173 palapini\u0173, kreve\u010di\u0173 kaln\u0173 ar dvide\u0161imties sve\u010di\u0173, kuri\u0173 vaikas net nepa\u017einojo. Ant virtuv\u0117s stalo stov\u0117jo nedidelis naminis tortas su viena \u017evakute, o mes trise s\u0117d\u0117jome \u0161alia. Ira vilk\u0117jo savo m\u0117lyn\u0105 linin\u0119 suknel\u0119, o Timukas linksmai dau\u017e\u0117 delniukais \u012f stal\u0105, pamat\u0119s liepsnel\u0119.<\/p>\n
Prisiminiau t\u0105 pirm\u0105j\u012f tort\u0105, kur\u012f buvau palik\u0119s prie varteli\u0173. Ne\u017einau, kas j\u012f galiausiai suvalg\u0117 ar i\u0161met\u0117, ir man tai visi\u0161kai ner\u016bp\u0117jo. Dabar prie\u0161 mane s\u0117d\u0117jo \u017emona, kuri \u0161ypsojosi ne tod\u0117l, kad reik\u0117jo apsimesti laiminga prie\u0161 sve\u010dius, o tod\u0117l, kad pagaliau gal\u0117jo atsipalaiduoti. \u0160alia kryk\u0161tavo m\u016bs\u0173 s\u016bnus, ir niekas jo nelaik\u0117 ant rank\u0173 tuo pat metu \u0161veisdamas svetimas l\u0117k\u0161tes.<\/p>\n
Po \u0161vent\u0117s i\u0161 daiktad\u0117\u017e\u0117s i\u0161traukiau sidabrin\u012f \u0161auk\u0161tel\u012f su Timof\u0117jaus vardu. Ira nusijuok\u0117 ir primin\u0117, kad pirmasis dantukas jau seniai i\u0161dyg\u0119s. \u201e\u017dinau, \u2013 atsakiau. \u2013 Per daug svarbi\u0173 dalyk\u0173 praleidau. Bet daugiau nenoriu j\u0173 su\u017einoti vien i\u0161 nuotrauk\u0173.\u201c Ji nieko nepasak\u0117, tik pad\u0117jo savo rank\u0105 ant manosios.<\/p>\n
Po kurio laiko mama atsiunt\u0117 \u017einut\u0119. Ra\u0161\u0117, kad buvo \u012fpratusi visk\u0105 kontroliuoti ir jai atrod\u0117, jog tik taip ji i\u0161lieka reikalinga \u0161eimai. Prid\u016br\u0117, kad galb\u016bt per\u017eeng\u0117 ribas ir nor\u0117t\u0173 pasikalb\u0117ti su Ira. Perskai\u010diau \u017einut\u0119 \u017emonai ir paklausiau, k\u0105 ji apie tai mano.<\/p>\n
\u2013 Dar ne, \u2013 ramiai atsak\u0117 Ira. \u2013 A\u0161 dar nepasiruo\u0161usi.<\/p>\n
\u2013 Gerai, \u2013 pasakiau. \u2013 Niekur neskub\u0117sime.<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 tikrai tur\u0117jau omenyje tai, k\u0105 sakiau. Nenor\u0117jau spausti \u017emonos atleisti vien tod\u0117l, kad man b\u016bt\u0173 patogiau tur\u0117ti visus artimuosius prie vieno stalo. Jei mama kada nors nor\u0117s atkurti santykius, tam reik\u0117s ne gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, o tikro pagarbos ir pasikeitusio elgesio \u012frodymo. O iki tol svarbiausia buvo m\u016bs\u0173 \u0161eimos ramyb\u0117.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 maniau, kad geras vyras yra tas, kuris daug dirba, u\u017edirba pinigus ir pasir\u016bpina, kad namuose nieko netr\u016bkt\u0173. Man atrod\u0117, jog jeigu s\u0105skaitos apmok\u0117tos, \u0161aldytuvas pilnas, o vaikas aprengtas, vadinasi, savo pareig\u0105 atlieku. Bet t\u0105 dien\u0105, gr\u012f\u017e\u0119s su tortu rankose, supratau, kad galima apr\u016bpinti \u0161eim\u0105 ir vis tiek nepasteb\u0117ti, jog tavo artimiausi \u017emon\u0117s ken\u010dia. Pinigai negali pakeisti d\u0117mesio, o pagarba mamai neturi reik\u0161ti abejingumo savo \u017emonai.<\/p>\n
Niekada nepamir\u0161iu Iros \u017eod\u017ei\u0173: \u201eJi supyks, Maksai.\u201c Ne tod\u0117l, kad t\u0105 vakar\u0105 supykau ant mamos, o tod\u0117l, kad mano \u017emona nuo\u0161ird\u017eiai bijojo jos reakcijos labiau negu r\u016bpinosi savo pa\u010dios i\u0161sekimu. Tur\u0117jau t\u0105 pasteb\u0117ti daug anks\u010diau. Ir jeigu b\u016b\u010diau da\u017eniau klaus\u0119s, o ne vien link\u010dioj\u0119s, galb\u016bt b\u016btume i\u0161veng\u0119 daugyb\u0117s skaud\u017ei\u0173 dien\u0173.<\/p>\n
Pra\u0117jus keliems m\u0117nesiams kart\u0105 gr\u012f\u017eau namo ir pama\u010diau Ir\u0105 s\u0117din\u010di\u0105 virtuv\u0117je prie lango. Ji g\u0117r\u0117 arbat\u0105, o Timukas \u017eaid\u0117 ant kilimo \u0161alia jos. Kriaukl\u0117je buvo kelios neplautos l\u0117k\u0161t\u0117s, ant stalo gul\u0117jo vaiko \u017eaislai, o vakarien\u0117 dar nebuvo paruo\u0161ta. Ir \u017einote k\u0105? Pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime tas vaizdas man pasirod\u0117 tobulas.<\/p>\n
Nes m\u016bs\u0173 namuose pagaliau niekas nebebijojo atsis\u0117sti.<\/p>\n
O kaip j\u016bs b\u016btum\u0117te pasielg\u0119 mano vietoje? Ar s\u016bnus privalo visada palaikyti savo mam\u0105, net jeigu ji neteisingai elgiasi su jo \u017emona? O gal tikra pagarba \u0161eimai prasideda b\u016btent nuo geb\u0117jimo ai\u0161kiai nustatyti ribas? Pasidalykite savo nuomone komentaruose \u2013 \u0161i istorija primena, kaip svarbu laiku pasteb\u0117ti, kas vyksta m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 namuose.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u2013 Ji supyks, Maksai…\u00a0\u017dmona tai i\u0161tar\u0117 beveik be garso, net neatsisukdama \u012f mane. Viena ranka ji glaud\u0117 prie sav\u0119s m\u016bs\u0173 kar\u0161\u010diuojant\u012f s\u016bn\u0173, o kita laik\u0117 kempin\u0119, nuo kurios ant grind\u0173 la\u0161\u0117jo pilkos muilo putos. Jos akys buvo \u012fsmeigtos \u012f virtuv\u0117s lang\u0105, u\u017e kurio ka\u017ekas garsiai juok\u0117si, skamb\u0117jo muzika ir aid\u0117jo sve\u010di\u0173 tostai. A\u0161 stov\u0117jau viduryje savo paties nam\u0173 ir negal\u0117jau suprasti vieno dalyko: nuo kada mano \u017emona prad\u0117jo bijoti net atsis\u0117sti savo virtuv\u0117je? Puikiai \u017einojau, apie k\u0105 ji kalba. \u201eJi\u201c buvo mano mama, kuri prie\u0161 pusmet\u012f atsikraust\u0117 pas mus neva pad\u0117ti pri\u017ei\u016br\u0117ti vaik\u0105. Tik t\u0105 akimirk\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime supratau, kad tai, k\u0105 laikiau pagalba, mano \u017emonai gal\u0117jo tapti kasdieniu ko\u0161maru. O blogiausia buvo tai, kad vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 pats mok\u0117jau u\u017e \u0161\u012f ko\u0161mar\u0105 ir n\u0117 karto rimtai nepasidom\u0117jau, kas i\u0161 ties\u0173 vyksta namuose. Diena, kuri tur\u0117jo b\u016bti pati gra\u017eiausia T\u0105 dien\u0105 m\u016bs\u0173 s\u016bnui Timukui sukako vieneri metai. Pirm\u0105 kart\u0105 per pusmet\u012f papra\u0161iau darbe leisti gr\u012f\u017eti anks\u010diau, nes labai nor\u0117jau bent \u0161i\u0105 ypating\u0105 dien\u0105 praleisti su \u0161eima. Dirbu statyb\u0173 darb\u0173 vadovu, tod\u0117l m\u016bs\u0173 darbo dienos retai baigiasi laiku. Kaip tik betonavome naujo daugiabu\u010dio perdang\u0105, ir kolega \u012f mane pa\u017ei\u016br\u0117jo taip, lyg b\u016b\u010diau papra\u0161\u0119s vis\u0173 met\u0173 atostog\u0173. \u2013 \u0160iandien ma\u017eajam metukai, \u2013 paai\u0161kinau jam. \u2013 Noriu gr\u012f\u017eti namo, kol jis dar nemiega. \u2013 Va\u017eiuok jau, t\u0117veli, \u2013 numojo ranka. \u2013 Tik\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2780,"featured_media":5152,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[59],"tags":[],"class_list":["post-5151","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-skaityk"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5151","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2780"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5151"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5151\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5154,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5151\/revisions\/5154"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5152"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5151"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5151"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5151"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}