Prie vienos lelijos savo kieme ilg\u0105 laik\u0105 vis sustodavau ilg\u0117liau. Ji \u017eyd\u0117davo taip gra\u017eiai, kad nat\u016braliai nor\u0117josi toki\u0173 pa\u010di\u0173 \u017eied\u0173 matyti ne viename kampe, o visoje lysv\u0117je. Pirmoji mintis buvo paprasta \u2013 ruden\u012f nusipirksiu dar kelis svog\u016bn\u0117lius.<\/p>\n
Ta\u010diau prad\u0117j\u0119s tvarkyti senesn\u012f ker\u0105 pama\u010diau, kad pati lelija jau buvo padariusi dal\u012f darbo u\u017e mane.<\/p>\n
Nuo tada \u012f lelijas \u017ei\u016briu visai kitaip. Vien\u0105 stipr\u0173 augal\u0105 galima dauginti keliais skirtingais b\u016bdais: kartais pakanka i\u0161skirstyti susiformavus\u012f svog\u016bn\u0117li\u0173 lizd\u0105, kitais atvejais galima panaudoti ma\u017eus svog\u016bn\u0117lius, pa\u017eastinius svog\u016bn\u0117lius ar net atskiras svog\u016bno \u017evyneli\u0173 dalis.<\/p>\n
Rezultato greitis skiriasi, tod\u0117l vieni metodai tinka norint grei\u010diau padidinti lysv\u0119, o kiti reikalauja kantryb\u0117s. Man labiausiai patinka tai, kad galima pasirinkti b\u016bd\u0105 pagal konkre\u010di\u0105 lelij\u0105 ir visi\u0161kai neperkrauti motininio augalo.<\/p>\n
Po keli\u0173 met\u0173 vienoje vietoje auganti lelija da\u017enai nebelieka vieni\u0161a. \u0160alia pagrindinio svog\u016bno susiformuoja dukteriniai svog\u016bnai, tod\u0117l vietoje vieno stiebo pama\u017eu pradeda augti visas j\u0173 b\u016brelis. B\u016btent tada \u017einau, kad at\u0117jo laikas patikrinti, kas vyksta po \u017eeme.<\/p>\n
Patogiausia tok\u012f lizd\u0105 dalyti pasibaigus \u017eyd\u0117jimui, kai lapai ir stiebai jau pradeda nat\u016braliai gelsti. Svog\u016bnus i\u0161kasu atsargiai, stengdamasis nepa\u017eeisti \u0161akn\u0173, ir atskiriu rankomis. Sveikus, tvirtus svog\u016bnus sodinu \u012f nauj\u0105 viet\u0105, o mink\u0161tus, supuvusius ar stipriai pa\u017eeistus pa\u0161alinu. Tai grei\u010diausias b\u016bdas gauti jau gana stiprius naujus augalus.<\/p>\n
Kai kuri\u0173 lelij\u0173 po\u017eemin\u0117je stiebo dalyje susiformuoja nedideli dukteriniai svog\u016bn\u0117liai. Persodindamas augal\u0105 juos kartais randu visai netik\u0117tai \u2013 ma\u017ei, ta\u010diau jau ai\u0161kiai primenantys suaugus\u012f svog\u016bn\u0105. J\u0173 nei\u0161metu, nes b\u016btent i\u0161 j\u0173 po keli\u0173 met\u0173 galima u\u017esiauginti visaver\u010dius augalus.<\/p>\n
Ma\u017eus svog\u016bn\u0117lius atskiriu atsargiai ir sodinu atskirai \u012f puri\u0105 dirv\u0105. Pirmaisiais metais i\u0161 j\u0173 nesitikiu \u012fsp\u016bdingo \u017eyd\u0117jimo \u2013 prad\u017eioje augalas turi sukaupti j\u0117g\u0173 ir i\u0161auginti didesn\u012f svog\u016bn\u0105. Ta\u010diau kantryb\u0117 atsiperka. I\u0161 vieno seno kerelio taip palaipsniui galima gauti nema\u017eai nauj\u0173 lelij\u0173.<\/p>\n
\u0160itas b\u016bdas man atrodo vienas \u012fdomiausi\u0173, nes d\u0117l jo nereikia liesti pagrindinio svog\u016bno. Kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir veisli\u0173 lelij\u0173 lap\u0173 pa\u017eastyse susiformuoja ma\u017eu\u010diai tams\u016bs svog\u016bn\u0117liai, da\u017enai vadinami oriniais arba pa\u017eastiniais svog\u016bn\u0117liais. Jie atrodo tarsi ma\u017ei rutuliukai, prilip\u0119 prie stiebo.<\/p>\n
Kai tokie svog\u016bn\u0117liai subr\u0119sta ir pradeda lengvai atsiskirti, juos surenku. Sodinant u\u017etenka negilios, purios lysv\u0117s, kurioje neu\u017esistovi vanduo. Pirmaisiais metais jie daugiausia augina svog\u016bn\u0105 ir lapus, tod\u0117l \u017eied\u0173 tenka palaukti. Ta\u010diau motinin\u0117 lelija lieka savo vietoje ir toliau normaliai auga.<\/p>\n
Jeigu noriu vien\u0105 ger\u0105 lelij\u0105 padauginti didesniu kiekiu, renkuosi \u017evyneli\u0173 metod\u0105. Lelij\u0173 svog\u016bnas sudarytas i\u0161 m\u0117sing\u0173 \u017evyneli\u0173, tod\u0117l nuo sveiko, didelio svog\u016bno galima atsargiai atskirti kelis i\u0161orinius. Viso svog\u016bno ardyti nereikia \u2013 svarbu palikti pakankamai \u017evyneli\u0173, kad motininis augalas nenusilpt\u0173.<\/p>\n
Atskirtus \u017evynelius dedu \u012f lengvai dr\u0117gn\u0105, pur\u0173 substrat\u0105. Laikui b\u0117gant ties j\u0173 pagrindu gali prad\u0117ti formuotis ma\u017ei svog\u016bn\u0117liai. \u010cia svarbiausia neprad\u0117ti j\u0173 \u201emyl\u0117ti\u201c per stipriai laistant \u2013 substratas turi b\u016bti dr\u0117gnas, bet ne \u0161lapias. Pastovi perteklin\u0117 dr\u0117gm\u0117 labai greitai gali baigtis puviniu.<\/p>\n
S\u0117klomis lelijas dauginu tik tada, kai neskubu. Tai gerokai l\u0117tesnis kelias, nes nuo s\u0117klos iki stipraus, normaliai \u017eydin\u010dio augalo gali praeiti ne vieni metai. S\u0117klas s\u0117ju \u012f lengv\u0105 substrat\u0105, o jaunus augalus pirmiausia auginu tam, kad jie sustipr\u0117t\u0173 ir suformuot\u0173 svog\u016bn\u0117lius.<\/p>\n
Dar viena svarbi detal\u0117 \u2013 i\u0161 s\u0117kl\u0173 i\u0161auginta lelija neb\u016btinai atrodys lygiai taip pat kaip augalas, nuo kurio surinktos s\u0117klos. Ypa\u010d tai aktualu \u012fvairiems hibridams. Tod\u0117l jeigu noriu tiksliai i\u0161saugoti m\u0117gstamos veisl\u0117s savybes, renkuosi vegetatyvin\u012f dauginim\u0105 \u2013 svog\u016bn\u0173 dalijim\u0105, svog\u016bn\u0117lius ar \u017evynelius. O s\u0117klos man labiau tinka eksperimentui.<\/p>\n
Lelij\u0173 svog\u016bnams labai nepatinka vietos, kuriose ilgai stovi vanduo. Naujiems augalams renkuosi puri\u0105, laid\u017ei\u0105 dirv\u0105 ir viet\u0105, kur po lietaus nesusidaro bala. Sunkioje nuolat \u0161lapioje \u017eem\u0117je net sveikas svog\u016bnas gali prad\u0117ti p\u016bti, tod\u0117l kartais vietos parinkimas turi daugiau reik\u0161m\u0117s nei pats dauginimo metodas.<\/p>\n
Sodindamas taip pat ap\u017ei\u016briu kiekvien\u0105 svog\u016bn\u0105. Jeigu matau ai\u0161k\u0173 puvin\u012f, mink\u0161tas vietas ar stiprius mechaninius pa\u017eeidimus, tokio augalo tarp sveik\u0173 nesodinu. Su jaunais svog\u016bn\u0117liais elgiuosi ypa\u010d atsargiai, nes j\u0173 atsargos dar ma\u017eos ir bet koks puvinys jiems pavojingesnis nei stipriam suaugusiam augalui.<\/p>\n
\u010cia anks\u010diau pats darydavau klaid\u0105. \u017diedams nuvytus atrodydavo, kad augalas sezon\u0105 jau baig\u0117, tod\u0117l nor\u0117davosi kuo grei\u010diau sutvarkyti lysv\u0119 ir nupjauti vis\u0105 stieb\u0105. Ta\u010diau kol lelij\u0173 lapai \u017eali, jie vis dar maitina svog\u016bn\u0105 ir padeda jam sukaupti atsarg\u0173 kitam sezonui.<\/p>\n
D\u0117l to nu\u017eyd\u0117jusius \u017eiedus pa\u0161alinu, bet \u017eali\u0105 stieb\u0105 ir lapus palieku. Laukiu, kol jie patys prad\u0117s gelsti ir d\u017ei\u016bti. Kuo geriau svog\u016bnas subr\u0119sta iki ramyb\u0117s periodo, tuo stipresnis jis pasitinka \u017eiem\u0105 ir tuo daugiau energijos turi kit\u0173 met\u0173 augimui bei \u017eyd\u0117jimui.<\/p>\n
Jeigu nor\u0117\u010diau grei\u010diausio rezultato, pirmiausia rink\u010diausi jau susiformavusio svog\u016bn\u0173 lizdo dalijim\u0105. Dukteriniai svog\u016bnai paprastai b\u016bna gerokai stipresni u\u017e tuos, kuriuos tik pradedame auginti i\u0161 \u017evyneli\u0173 ar s\u0117kl\u0173. Ma\u017ei svog\u016bn\u0117liai ir pa\u017eastiniai svog\u016bn\u0117liai yra puikus b\u016bdas padidinti augal\u0173 skai\u010di\u0173, ta\u010diau jiems reikia daugiau laiko.<\/p>\n
Man pa\u010diam \u010dia ir yra visas \u012fdomumas. Vienoje lysv\u0117s pus\u0117je gali \u017eyd\u0117ti seni augalai, o \u0161alia jau auga j\u0173 \u201ejaunoji karta\u201c. Po keleri\u0173 met\u0173 sunku patik\u0117ti, kad visa grup\u0117 prasid\u0117jo nuo vienos ar dviej\u0173 lelij\u0173. Ir tam visai neb\u016btina kiekvien\u0105 ruden\u012f gr\u012f\u017eti \u012f parduotuv\u0119 nauj\u0173 svog\u016bn\u0117li\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie vienos lelijos savo kieme ilg\u0105 laik\u0105 vis sustodavau ilg\u0117liau. Ji \u017eyd\u0117davo taip gra\u017eiai, kad nat\u016braliai nor\u0117josi toki\u0173 pa\u010di\u0173 \u017eied\u0173 matyti ne viename kampe, o visoje lysv\u0117je. Pirmoji mintis buvo paprasta \u2013 ruden\u012f nusipirksiu dar kelis svog\u016bn\u0117lius. Ta\u010diau prad\u0117j\u0119s tvarkyti senesn\u012f ker\u0105 pama\u010diau, kad pati lelija jau buvo padariusi dal\u012f darbo u\u017e mane. Nuo tada \u012f lelijas \u017ei\u016briu visai kitaip. Vien\u0105 stipr\u0173 augal\u0105 galima dauginti keliais skirtingais b\u016bdais: kartais pakanka i\u0161skirstyti susiformavus\u012f svog\u016bn\u0117li\u0173 lizd\u0105, kitais atvejais galima panaudoti ma\u017eus svog\u016bn\u0117lius, pa\u017eastinius svog\u016bn\u0117lius ar net atskiras svog\u016bno \u017evyneli\u0173 dalis. Rezultato greitis skiriasi, tod\u0117l vieni metodai tinka norint grei\u010diau padidinti lysv\u0119, o kiti reikalauja kantryb\u0117s. Man labiausiai patinka tai, kad galima pasirinkti b\u016bd\u0105 pagal konkre\u010di\u0105 lelij\u0105 ir visi\u0161kai neperkrauti motininio augalo. 1. Lengviausias b\u016bdas \u2013 padalyti susiformavus\u012f svog\u016bn\u0117li\u0173 lizd\u0105 Po keli\u0173 met\u0173 vienoje vietoje auganti lelija da\u017enai nebelieka vieni\u0161a. \u0160alia pagrindinio svog\u016bno susiformuoja dukteriniai svog\u016bnai, tod\u0117l vietoje vieno stiebo pama\u017eu pradeda augti visas j\u0173 b\u016brelis. B\u016btent tada \u017einau, kad at\u0117jo laikas patikrinti, kas vyksta po \u017eeme. Patogiausia tok\u012f lizd\u0105 dalyti pasibaigus \u017eyd\u0117jimui, kai lapai ir stiebai jau pradeda nat\u016braliai gelsti. Svog\u016bnus i\u0161kasu atsargiai, stengdamasis nepa\u017eeisti \u0161akn\u0173, ir atskiriu rankomis. Sveikus, tvirtus svog\u016bnus sodinu \u012f nauj\u0105 viet\u0105, o mink\u0161tus, supuvusius ar stipriai pa\u017eeistus pa\u0161alinu. Tai grei\u010diausias b\u016bdas gauti jau gana stiprius naujus augalus. 2. Ma\u017ei svog\u016bn\u0117liai prie stiebo pagrindo \u2013 b\u016bsimos lelijos Kai\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":3569,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[12],"tags":[],"class_list":["post-3568","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodink"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3568","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3568"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3568\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3570,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3568\/revisions\/3570"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3569"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3568"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3568"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/zek.lt\/naujienos\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3568"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}